Kartelių krytis ir standartų griūtis

Pasibaigusią Seimo pavasario sesiją pavadinant vienu žodžiu, tai būtų devalvacija. Arba kitaip tariant – kartelių kritimo sesija.

Jeigu kam nors dar buvo likęs lašas abejonių po pirmadienio premjero Gintauto Palucko bravūros Seime, tai šiandien turėjo išgaruoti. Nors premjeras po pokalbio su Prezidentu Gitanu Nausėda atrodė gerokai paprastesnis negu Seimo tribūnoje, vis dėlto mes įžvelgiame naujus politinius standartus. Arba žemumas.

Devalvuota viskas: teisėkūra, pasitikėjimas, politinis skaidrumas.

Teisėkūrą devalvuoja bent 8 nekilnojamo turto mokesčio projektai ir faktas, kad per visas reformas, kurių valdantieji praėjusią sesiją ėmėsi, buvo ignoruojami tiek ekspertai, tiek tos visuomenės grupės, kurioms neva norima padėti.

Vos per pusmetį pasiekti net du antirekordai.

Dėl mokesčių reformos žalos į Vyriausybę kreipėsi rekordinis skaičius – daugiau kaip 200 verslo asociacijų. Tačiau tai nepadarė jokio įspūdžio nei premjerui, nei finansų ministrui Rimantui Šadžiui, nei investuotojams aukso kalnus ir žalius koridorius žadėjusiam demokratų deleguotam ekonomikos ir inovacijų ministrui Lukui Savickui.

Dėl sveikatos reformos į Sveikatos apsaugos ministeriją kreipėsi rekordinis skaičius – virš 70 organizacijų, vienijančių tiek gydytojus, tiek pacientus ir sakančių, kad ši reforma ne tik nepasieks tikslo sumažinti eiles, o priešingai – tik jas padidins.

Antros pakopos reforma taip pat ekspertų įvertinta kaip grėsmė pensijų sistemai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Ingai Ruginienei tai nepadarė įspūdžio. Ji toliau laikėsi savo niekuo nepamatuoto teiginio, kad iš II pakopos pasitrauks tik 20 proc. dalyvių. Lietuvos bankas gi numato, kad trauksis iki 40 proc.

Išvydome standartų devalvaciją. Skaidrumas dugne – dėl lengvatinių paskolų ir premjerą pasivijusios praeities. Lengvatinę paskolą gavęs premjeras neigia akivaizdžius dalykus, šaiposi iš opozicijos, menkina tuos, kurie užduoda natūralius klausimus.

Iki šiol galioję padorumo standartai ištrinami legitimizuojant melus. Sesijos pradžioje ant svarstyklių buvo padėta moralė ir cinizmas. Deja, cinizmas nusvėrė paskutinius moralės likučius, kuriuos dar mėgino demonstruoti progresyvesni demokratai ar pavieniai socdemai.

Vienas koalicijos partneris ne tik nenustojo kitaip elgtis, jis savo bachūrišką stilių paprasčiausia primetė likusiems. Net iš Prezidentūros skleidėsi faktų ignoravimas, kai G. Nausėda savo metinėje kalboje palietė tai, kas jau (ne)padaryta dėl partnerystės įstatymo.

Balsavimas dėl Seimo nario socialdemokrato Arūno Dudėno parodė, kad išsukti savus galima spjovus ne tik į padorumą, bet ir į savo parašus po koalicine sutartimi. Sutartyje buvo punktas, kad kreipimosi sulaukęs Seimo narys nesidangstys už teisinės neliečiamybės. Nebeįdomu, neberūpi.

Šitiek visko suvelta, sujaukta ir paminta – ir tai vos per pusmetį. O laukia dar beveik 3,5 kadencijos metų. Deja, bet ir Prezidentas, kadencijos pradžioje koalicijos suformavimą pavadinęs klaida, staiga tapo selektyviai reiklus.

Žinoma, demokratijoje standartų pabangavimas nėra neįprastas dalykas. Vis dėlto kiekviena koalicija kuria savo standartą ir sudaro prielaidas ateityje referuoti į jį – kaip į naują normą.

Per šiuos mėnesius buvo gerokai paklibinti pasitikėjimo valstybės pamatai. Jei gyventume ramybės ir taikos laikotarpiu, tai nebūtų taip pavojinga, tačiau dabar situacija ne tokia.

Todėl ateityje laukia sunkus pasitikėjimo atstatymo darbas, apgręžiant valstybę nuo „vsio zakonno“ kurso atgal prie vakarietiškos demokratijos standartų.