P. Auštrevičius. Bet kurią deklaraciją galima sutrumpinti iki pavadinimo, o pavadinimą – ištrinti?

Toks, sakyčiau, daugiau nei pagrįstas klausimas kyla skaitant vos iki 1 puslapio, t.y. viso labo 5 punktų sutrumpintą NATO viršūnių susitikimo Hagoje baigiamąją deklaraciją. Akivaizdu, kad kai kurios jos dalys buvo net pavojingai sutrumpintos.

Ukrainos narystės NATO perspektyvos ištrynimas yra naudingas tik karo nusikaltėliams. NATO šalių įsipareigojimas skirti 5 proc. gynybai iki 2035 m. yra gera, bet per daug tolima perspektyva.

Tik palyginkime: 2023 m . NATO viršūnių susitikimo Vilniuje baigiamojoje deklaracijoje buvo 90 punktų, Hagoje – 5. Ar pasaulyje per porą metų tiek kartų sumažėjo grėsmių?

Matyt, deklaracija trumpinta iki 1 puslapio ir kiti kompromisai priimti dėl to, kad būtų išvengta bet kokio viešo nesutarimo su JAV vadovu, kas, matyt, buvo šio viršūnių susitikimo bene didžiausias tikslas. Žinoma, visi dar puikiai prisimena, kad 2018 m. NATO viršūnių susitikimas Briuselyje virto į vienkryptės kritikos NATO partneriams Europoje platformą.

Galbūt šįkart šiek tiek daugiau Hagoje buvo pasakyta už uždarų durų, kur vyko ir JAV prezidento susitikimas su V. Zelenskiu. Bendrą 5 proc. lėšų gynybai įsipareigojimą įgyvendinti NATO šalims leista per ateinančius 10 metų, nors priešas į duris beldėsi vakar, bandys tų durų tvirtumą patikrinti ir rytoj. 

JAV irgi reikės pasitempti, kad pasiektų tuos minimus 5 procentus gynybai. Europa ir europiečiai turi rodyti valią gintis patys, sparčiai stiprinti gynybos pramonę, o ne laukti naujų interpretacijų dėl NATO 5-ojo straipsnio galiojimo iš už Atlanto.

Teks prisitaikyti prie kitokio NATO antrosios D. Trumpo kadencijos laikotarpiu. Europiečiai neturi kito pasirinkimo, tik kuo greičiau įtvirtinti tikrą, veikiančią Europos gynybos sąjungą, kuri išlaikys transatlantinį ryšį, bet pirmiausia pati investuos į mūsų saugumą čia ir dabar. Tam reikia panaikinti ir biurokratines kliūtis, apie kurias taikliai kalba eurokomisaras A. Kubilius.

Iš Hagos daugelis NATO šalių lyderių dar šiandien vyksta į kaimynystėje esantį Briuselį, kuriame vyks Europos Vadovų Tarybos susitikimas. Darbotvarkėje bus aptariami ir Ukrainos gynybos klausimai, naujasis sankcijų paketas rusijai. 

Reikia tikėtis, kad Briuselyje apie tai nereikės kalbėti užuolankomis ar tik epizodiškai. Antraip nuosekliai artėsime prie šio komentaro teksto pavadinime įrašyto scenarijaus, kuris reikštų laisvės ir demokratijos bei Vakarų pasaulio tvarkos pabaigą.