Kairiųjų „prenumeratos“ mokesčio aritmetika

Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdžio pirmininkė

Liberalų sąjūdis pradėjo viešų renginių ciklą „Ar sutinki mokėti social(ir)demokratų prenumeratos mokestį?“. Susitikimuose su praeiviais kalbame apie tai, kaip mokesčių reforma palies kiekvieną Lietuvos gyventoją. Pabrėžiu: kiekvieną, o ne turtinguosius, kaip mėgina įtikinti socialdemokratai, juos palaikantys demokratai ir besiblaškantys aušriečiai. Pirmiausia apmokestins veikliausius, o vėliau – visus.

Maža to, susitikimuose su gyventojais turime aiškinti viską nuo nulio, nes žmonės sutrikę. Viešumoje paskelbta jau berods septintoji nekilnojamo mokesčio mokesčio versija, kurią patys valdantieji vadina dar ne paskutine. Blaškymasis tik rodo valdančiųjų nepasiruošimą ir sąmyšį. Todėl mums opozicijoje tenka dviguba užduotis: žmonėms paaiškinti tai, ko patys reformos autoriai nebūtinai supranta.

Žmonėms sakome: brangs jūsų kirpimas, dienos pietūs, kava. Daugeliui brangs šildymas ir kitos paslaugos. Taip atsitiks dėl to, kad komercinį turtą apmokestinus 0,2 proc. tarifu, brangs patalpų nuoma: ar tai būtų kirpykla, ar kepykla, ar siuvykla. Tokių verslų savininkai vienu kitu euru padidins savo paslaugų ar prekių kainas. Be to, 10 proc. brangs veiklos draudimas. O savo veiklą draudžia nemažai verslų: statybininkai, kelininkai, automobilių servisai ir taip toliau.

Mes gyventojus įspėjame: ketinimai apjungti visas pajamas užkraunant didesnį gyventojų pajamų mokestį virs tuo, kad jums gresia sumokėti 32 proc. šio mokesčio parduodant, pavyzdžiui, iš tėvų paveldėtą turtą.

Sakome: jeigu esate sėkmingai dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, pateksite į social(ir)demokratų valdžios prenumeratos sąrašą. Didesni mokesčiai gresia tiems, kas uždirbs apie 3000 eurų per mėnesį. Vargu ar tai tokios pajamos, kurioms reikia užkrauti papildomus 50–100 eurų mokesčių per mėnesį.

Žmonių klausiame: esate atsakingas ir savo turto saugumu rūpinatės patys? Mokėsite daugiau. Tiek už būsto (+10 proc.), tiek už automobilių kasko (+10 proc.) draudimą. Valdžiai nerūpi, kai net Lietuvos bankas teigia: Lietuvoje draudimo rinka dar neišsivysčiusi, ji dar auga, todėl papildomi mokesčiai pakenks. Tačiau ši Vyriausybė ir koalicija Seime negirdi nei Lietuvos banko, nei kitų ekonomikos ekspertų.

Jie tarytum iš viso negirdi protingo balso iš šalies.

Negirdi įspėjimų, kad tokia reforma yra tiesiausias kelias į šešėlį, iš kurio Lietuva sėkmingai vadavosi praėjusią kadenciją, kuomet PVM atotrūkis buvo sumažintas keliais šimtais milijonų eurų. PVM šešėlio mažinimas ir dabar turėtų likti pirminė priemonė ieškant lėšų gynybai. Vis dėlto finansų ministras Rimantas Šadžius susitikime su liberalais pripažino, kad naujų būdų mažinti šešėliui ši Vyriausybė vis dar neturi. Pažadėjo tai padaryti iki rugjūčio.

Be to, juk padidinus pelno mokestį ir įtraukus sąnaudas iš kitų didinamų mokesčių kai kuriems verslams gali pritrūkti lėšų investicijoms. Iš ko tuomet investuoti? Premjeras Gintautas Paluckas turi greitą atsakymą. „Jums ką, sunku pasiskolinti, kad sumokėtumėt papildomą mokestį?“ – verslui neseniai sakė jis.

Ko gero, galima. Tik turbūt ne taip taip greitai ir sklandžiai, kaip premjerui pavyksta gauti lengvatinę paskolą savo verslui.

Savo veiksmus socialdemokratai ir demokratai grindžia siekiu įgyvendinti rinkiminius pažadus, kurie remiasi kairiąja ideologija. Jie atviru tekstu sako, kad pamatinis tikslas yra didesnis perskirstymas per biudžetą, o ne ekonomikos sveikata. Tačiau socialistinė teorija neturėtų užtemdyti realybės. Realybė tokia, kad dabar gyvename pavojingo neapibrėžtumo laikotarpiu. Privalome nesiblaškyti ir išlaikyti kuo didesnį stabilumą, saugumo ir nuspėjamumo atmosferą.

Tad prasidėjusioje liberalų akcijoje praeivių klausime: ar sutinkate mokėti kairiųjų valdžios „prenumeratos“ mokestį?

Dar atkreipdami dėmesį, kad šalia didinamų tarifų jie nepasiūlo „saldainio“. Priešingai – įveda cukraus mokestį. Turbūt kad gyvenimas nebūtų per saldus.