A. Almanis. Ekstremalių situacijų suvaldymo įžanginis kursas

  • Andrius Almanis
  • gegužės 16, 2025
  • Nuomonė
Andrius Almanis

Kuo geriau gyventojai bus pasiruošę įvairioms ekstremalioms situacijoms, tuo lengviau bus suvaldyti padėtį, kilus tokioms situacijoms, tuo bus didesnis visuomenės ir valstybės atsparumas, tuo geriau jausis žmonės, kuomet jiems nebereikės nuogąstauti, kad ekstremalių situacijų atveju kiekvienas veiks atskirai ir chaotiškai.

Šiuo metu atsiranda daugybė įvairių patarimų, instrukcijų ir kursų, būtent skirtų pasiruošimui veiksmams tokių situacijų atveju. Iš vienos pusės, tai yra labai gerai, nes kiekviena iniciatyva šiuo klausimu, kaip visuomeninė, taip ir valstybinė, yra labai reikalinga ir sveikintina. Iš kitos pusės, visa tai kol kas vyksta, deja, pakankamai chaotiškai ir tikrai nepakankama apimtimi, tad žmonėms susidaro įspūdis (teisingas), kad valstybė nesugeba paruošti normalaus veiksmų plano, kuris būtų skirtas didžiajai daliai visuomenės ir kuris būtų suprantamas ir pakankamai nesudėtingas.

Valstybė PRIVALO padėti VISIEMS joje gyvenantiems žmonėms pasiruošti ekstremalioms situacijoms. Ir šis pasiruošimas, kuris bent pradinėje stadijoje gali būti pakankamai trumpas (dvi ar trys dienos), vyktų visose savivaldybėse, seniūnijose, o svarbiausia – tas kursas turėtų būti PRIVALOMAS visiems Lietuvos Respublikos gyventojams (piliečiams ir nepiliečiams, tik išskyrus tuos, kurie negalėtų tokiuose kursuose dalyvauti dėl amžiaus ar sveikatos). Pagal poreikį šis kursas galėtų (turėtų) būti tęstinis.

Šiuo metu susidaro įspūdis, kad dauguma dabartinių patarimų, kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms, daugiausiai skirti pasirengimui evakuotis galimo karo atveju, t. y. pasitraukimui iš Lietuvos Respublikos. Tai yra be galo klaidingas požiūris, demoralizuojantis visuomenę. Taip, evakuotis privaloma tiems, kurie negali efektyviai dalyvauti karo veiksmuose, t. y. nepilnamečiams, auginantiems ar prižiūrintiems tuos nepilnamečius, seniems ir pagal sveikatos būklę. Visi kiti privalo likti savo valstybėje ir aktyviai dalyvauti jos gynyboje, kaip su ginklu rankose, taip ir atliekant daugybę kitų reikalingų užduočių. Ir jau DABAR valstybė PRIVALO ruošti gynybai savo gyventojus, ne tik tuos, kurie jau dabar tą daro profesinėje tarnyboje, Krašto apsaugos savanorių pajėgose, Šaulių sąjungoje, aktyviajame rezerve ar komendantūrose, bet ir visus kitus.

Aišku, tie gyventojai, kurie nedalyvauja aukščiau išvardintame aktyvesniame pasiruošime gynybai, o tik lankys Ekstremalių situacijų suvaldymo įžanginius kursus, nebus pasiruošę koviniams ar kitokiems labiau profesionaliems veiksmams, bet jie tuo pačiu ir nebus našta ginkluotosioms pajėgoms, o atvirkščiai – pagal galimybes galės joms padėti savo valstybės gynyboje, vykdydami įvairiausias reikalingas funkcijas bei užduotis.

Labai svarbus momentas yra ir tokių kursų nauda, sutelkiant visuomenę bei kiekvieną žmogų. Jei dabar, skaitant įvairiausius patarimus bei nurodymus, susidaro įspūdis, kad kiekvienas veikia atskirai, ruošdamas atsargas, evakavimo planus ir pan., tai po šių Ekstremalių situacijų suvaldymo įžanginių kursų žmonės pajaus vienybę, jie žinos, su kuo ir kaip konkrečiai kartu veiks, dalyvaudami įvairių ekstremalių situacijų (nebūtinai tik karo) suvaldyme. Tuo pačiu tai prisidės prie geresnio visos visuomenės psichologinio klimato, nes labai sumažės visiškai nereikalingos ir kenksmingos panikos nuotaikos.

Po šių kursų kiekvienas jų dalyvis gautų konkrečias užduotis, kaip veikti vienu ar kitu atveju, bei būtų paskirtas į konkrečius dalinius (daugiausiai – savivaldybių komendantūras).

Jei visa visuomenė, t. y. absoliuti dauguma žmonių bus pasiruošę savo valstybės gynybai (kaip aktyviais ginkluotais veiksmais, taip ir pagalbinėmis funkcijomis), tuomet tokios valstybės neišdrįs užpulti joks priešas, ir kalbos apie tai, esą po dviejų, ar po ketverių, ar po penkiolikos su puse metų Lietuva neišvengiamai bus užpulta, liks tik tuščiomis kalbomis. Aišku, reikia turėti

omeny ir tai, kad mes nesame vieniša Lietuvos planeta tuščiame kosmose, mes juk esame pačios galingiausios pasaulio istorijoje gynybinės organizacijos – NATO – dalis. Ir jei kas nors zyzia, esą NATO nebėra, o jei ir yra, tai esą ji nebeveiksminga, ir pan., tai tokiems zyzekliams atsakykime konkrečiais veiksmais ir darbais.

Liberalų sąjūdis tikrai gali parodyti iniciatyvą bei lyderystę ir pateikti siūlymą dėl Ekstremalių situacijų suvaldymo įžanginio kurso. Ir šiuo atveju svarbiausia – ne politinės kovos, ne reitingų taškai, o konkretūs darbai, visiems kartu stiprinant savo valstybės atsparumą.