Kandidatės į valstybės kontrolieres nešališkumo deklaracija neįtikina

Liberalų sąjūdžio frakcija abejoja Prezidento vyriausios patarėjos, Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovės Irenos Segalovičienės deklaruojamu politiniu nešališkumu einant valstybės kontrolierės pareigas, jeigu Seimas kandidatę į jas paskirs.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ketvirtadienį nustebino kandidatės nesugebėjimas įvardinti, ar jos dabartinis viršininkas Prezidentas Gitanas Nausėda yra politikas ar ne.

Susitikime su Seimo liberalais I. Segalovičienė į klausimą, ar valstybės vadovas yra politikas, neatsakė, tik patikino: „Nesu politinės partijos narė, nesieju savęs su politinėmis struktūromis“.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, nenoras atsakyti į tokį paprastą klausimą verčia abejoti ir kitais kandidatės atsakymais apie jo politinį neutralumą greičiausiai eisiant aukščiausios valstybės audito įstaigos vadovės pareigas.

„Dirbti vienoje iš trijų pagal Konstituciją pamatinių valstybės politinių struktūrų ir sakyti, kad nesieji savęs su politinėmis struktūromis, yra arba akių muilinimas, arba apmaudus nesusipratimas“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Atsakydama į liberalų klausimą, ar Valstybės kontrolė, jeigu kandidatė jai vadovaus, išlaikys nepriklausomumą ar vis dėlto vykdys Seimo pavedimus, I. Segalovičienė tarė, kad „fokusas turėtų būti į pareigų vykdymą“. „Valstybės kontrolės užduotis yra maksimaliai atitikti Seimo pavestą užduotį. Bet svarbu laikytis visų audito standartų ir įgaliojimų, kuriuos turi Valstybės kontrolė“, – ketvirtadienį kalbėjo ji.

Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Eugenijaus Gentvilo teigimu, lieka neaišku, ar greičiausiai būsimoji valstybės kontrolierė nevykdys Seimo pavedimų aklai. „Konstitucinis Teismas yra paaiškinęs, kad nebūtinai viskas, ką Seimas daro, yra teisėta. Neįtikina, kad greičiausiai būsimoji kontrolierė atsisakys vykdyti teisiškai nepagrįstus pavedimus, kaip pavyzdžiui, tirti žiniasklaidos turinį ir politinį neutralumą“, – sako E. Gentvilas.