fbpx

P. Auštrevičius. Atsitraukus nuo vidaus rietenų: greitesni keliai į mūsų gynybą ir saugumą

  • Petras Auštrevičius
  • vasario 11, 2025
  • Nuomonė
Petras Auštrevičius

Šiandien, kai Lietuvos Vyriausybę, o dabar jau ir Prezidentūrą įkaite laiko kremliaus naratyvus kartojantis valdančiosios koalicijos narys, būtų sveika mažinti įtampas ir energiją nukreipti pozityviam veiksmui. Bent jau svarstant apie mūsų augančius gynybos finansavimo poreikius ir šaltinius, pakeliui į viešai užsibrėžtus 5-6 proc. nuo BVP ar netgi daugiau.

Melagienos apie neva perimsiamus gyventojų indėlius ir panašūs kliedesiai neturėtų stabdyti strategiškai būtiniausių valstybės sprendimų, kaip ir kūrybiško požiūrio į galimus papildomus resursus, kurių yra.

Akivaizdu, kad tarp aukščiausių Lietuvos prioritetų dabar turi būti patikima finansavimo sistema mūsų bei viso Baltijos jūros regiono gynybai bei saugumui. Vardan šio tikslo reikia vienytis. Mano galva, svarstytina galimybė, kad vienas tokių finansavimo šaltinių galėtų tapti šiuo metu didžiausias toks pasaulyje Norvegijos turto fondas, kuriame dabar yra turto už 1,8 trilijono dolerių. Fondas, valdomas šios nafta ir dujomis turtingos valstybės, pastaraisiais metais fiksuoja rekordinius pelnus – vien 2024 metų fondo grąža siekė 222 milijardus dolerių.

Beje, šis fondas, investavęs į maždaug 9 tūkst. kompanijų ir valdantis apie 1,5 proc. pasaulio biržose listinguotų bendrovių turto, dar prieš porą metų buvo patyręs didelių nuostolių dėl rusijos pradėto karo Ukrainoje.

Pradėsiu nuo Lietuvai ir visam Baltijos regionui ypač palankios aplinkybės. Kaip žinia, prieš kelias dienas patvirtinta, kad buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas vėl tampa Norvegijos finansų ministru. Tai yra žmogus, dešimtmetį ėjęs aukščiausias pareigas NATO, dusyk buvęs Norvergijos premjeru ir sykį jau dirbęs savo šalies finansų ministru.

J. Stoltenbergas puikiausiai žino, ką reiškia ir kiek kainuoja saugumas, anksčiau yra visuomenei plačiai pristatęs jau minėto Norvegijos turto fondo naudą bei jo garantuojamus gerovės pagrindus norvegų ateities kartoms.

Kadangi Europa gyvena karo sąlygomis, gal būtent šio fondo pagalba ištekliais kur kas mažiau turtingos Baltijos šalys šiandien taptų pajėgios užtikrinti bendrą mūsų regiono saugumą, žinoma, taip kartu įtvirtindamos NATO skėčio efektyvumą.

Dėl suprantamų priežasčių pastaruoju metu garsiai kalbame apie saugumą Arktyje, Grenlandiją, bet Baltijos jūros regiono apsauga nuo rusijos teroristų ir kitų nedraugiškų režimų prioritetų sąraše tebėra gerokai žemiau.

Kodėl šiuo atveju nekalbu apie bendrus sprendimus vardan gynybos visos ES mastu? Todėl, kad Europa vis dar per daug susiskaldžiusi.

Briuselyje šią savaitę vyko dar vienas neformalus ES vadovų susitikimas. Jame svečių teisėmis dalyvavo ir Jungtinės Karalystės bei Norvegijos vadovai. Tarp svarstytų klausimų: bendri ES gynybos pajėgumai, ES galimybės į gynybos sektorių pritraukti privačius investuotojus, strateginės partnerystės perspektyvos su Jungtine Karalyste ir Norvegija. Laukta aiškesnių sprendimų ir pasirinkimo krypčių, deja, išsiskirstyta tuščiomis rankomis.

Dėl naujo Europos gynybos biudžeto – artimoje perspektyvoje poreikis, skaičiuojama, siekia iki 500 mlrd. eurų. Bet Vokietijos lyderiai prieš artėjančius nacionalinius rinkimus pasisako prieš bendrą skolinimąsi gynybai, o Prancūzija reikalauja, kad bendrai skolinantis pinigai būtų išleisti išimtinai Europoje gaminamai ginkluotei. Kol didžiosios ES valstybės neapsisprendžia, Lietuva ir visas Baltijos regionas negali užsitikrinti savo saugumo, mažinti rizikų. Sugaišto laiko kaina vis auga.

Todėl nepriklausomas Norvegijos turto fondas, beje, veikiantis pagal aiškias etikos tarybos rekomendacijas ir neivestuojantis iš naftos ir dujų uždirbtų milijardų bet kur, galėtų tapti Lietuvos ir Baltijos jūros šalių lyderių pokalbių objektu, stiprinant draugiškus kontaktus su Norvegijos Vyriausybe.

Verta paminėti, kad, pavyzdžiui, šio Fondo investicijos į Lietuvos, Latvijos ir Estijos Vyriausybės obligacijas 2023 metais smarkiai augo (Lietuvos atveju – 71 proc., iki 323 mln. eurų). 2024 metais Norvegijos turto fondui daugiausia pelno generavo investicijos į technologijų bendrovių akcijas, vis dėlto šis sektorius tampa vis rizikingesnis ir norvegų Vyriausybė sieks diversifikuoti savo investicijas.

Pagal patvirtintas taisykles, Norvegijos Vyriausybė dabar gali naudoti iki 3 proc. fondo generuojamo pelno. Sutikusi dalį to pelno investuoti ir į Baltijos regiono saugumą bei gynybą, Norvegija pelnytų pagarbą ir tuo pačiu gerokai sustiprintų savo pačios saugumą. Tai būtų toliaregė investicija į ateitį.

Taigi – kas galėtų imtis lyderystės, burti mūsų regiono gynybos ir saugumo koaliciją bei pradėti pokalbius su Norvegijos Vyriausybe? Šis veikimo vektorius atrodo tiesesnis ir greitesnis kelias į saugumą, nei ant derybų stalo liekantis sprendimas dėl bendrų investicijų ES mastu.