Dabartinė padėtis ir iššūkiai:
Lietuva nuo Nepriklausomybės atkūrimo ir tapusi Europos Sąjungos nare padarė reikšmingą pažangą užtikrindama žmogaus teisių nacionalinius standartus. Šalies teisinė bazė kartu su tarptautiniais įsipareigojimais suteikia stiprius pagrindus žmogaus teisių apsaugai, tačiau jas praktiškai įgyvendinant dažnai kyla iššūkių ir reikšminga dalis problemų šioje srityje išlieka aktuali. Tokie klausimai kaip lyčių nelygybė, diskriminacija dėl amžiaus, neužtikrinamos religijos ir žodžio laisvės, nepakankamai garantuojamos LGBTIQA+ bendruomenės, žmonių su negalia teisės, psichinės sveikatos sutrikimų stigmatizavimas ir atsainus požiūris į duomenų apsaugą vis dar neigiamai veikia įvairias gyventojų grupes. Todėl būtina toliau dirbti užtikrinant visų Lietuvos žmonių lygiateisiškumą ir kuriant įtraukią, teisingą, pažangią visuomenę.
Atlyginimų atotrūkis tarp lyčių šalyje išlieka aktuali problema, ypač moterims, kurios dažniau nei vyrai išeina į vaiko priežiūros atostogas. Prieš vaiko priežiūros atostogas moterų atlyginimų atotrūkis nuo vyrų sudaro apie 12 %, o joms grįžus į darbą skirtumas žymiai padidėja – iki daugiau nei 30 %. Šioje kadencijoje liberalų pateikto „Šeimų paketo“ iniciatyvos suteikė daugiau galimybių derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Tai ypač aktualu moterims, kurioms įprastai tenka didesnė atsakomybė prižiūrint vaikus ir vyresnio amžiaus šeimos narius.
Mūsų pastangomis žengtas pirmasis žingsnis įteisinant šeimų darželius, numatytos pinigines kompensacijos tėvams, kurie samdo aukles, savivaldybių įstaigose ir institucijose įrengiami vaikų kambariai, o tėvams, auginantiems vaikus iki trejų metų ir norintiems grįžti į darbą iš vaiko priežiūros atostogų, įteisinta sutrumpinta 4 darbo dienų savaitė. Liberalų sąjūdžio darbotvarkėje šeimoms palankūs ir moteris įgalinantys sprendimai bus itin svarbūs ir ateityje.
Reprodukcinės sveikatos srityje trūksta nuoseklumo, bendra reprodukcinės sveikatos priežiūra pamirštama. Nors pavyko liberalizuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, pagalbinio apvaisinimo procedūra vis dar neprieinama nesusituokusioms poroms, vienišoms moterims. Taip pat reikalingas Reprodukcinės sveikatos ir šeimos sveikatos įstatymas, kuris užtikrintų visapusišką priėjimą prie reprodukcinės sveikatos paslaugų visoje šalyje. Nors medicininis abortas yra patvirtintas, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kontraceptinių priemonių prieinamumui, ypač jaunoms merginoms tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse.
Socialiai pažeidžiamos jaunos merginos dažnai neturi lygiavertės prieigos prie menstruacinių priemonių.
Esami reglamentai neleidžia asmenims, neatitinkantiems tradicinės šeimos apibrėžimo, naudotis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis. Tai galioja nesituokiančioms poroms, vienišiems tėvams.
Smurtas artimoje aplinkoje išlieka reikšminga problema. Įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, gerėja aukų apsauga, vis dėlto smurto artimoje aplinkoje skaičiai išlieka dideli. Dabartinis biudžeto paskirstymas orientuotas į institucijų stiprinimą, o ne tiesiogines prevencines priemones. Stambulo konvencijos ratifikavimas padėtų stiprinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją.
Šalyje veikia vos 5 atsakingi centrai (ligoninės), suteikiantys pagalbą seksualinio smurto aukoms: tai neužtikrina adekvataus pagalbos poreikio nukentėjusiems asmenims. Asmuo, kuris patyrė seksualinį smurtą ir kreipėsi į priežiūros centrą, gali gauti tik pirmąją pagalbą. Sveikatos sistemoje trūksta ilgalaikių sisteminių sprendimų, taip pat tobulintinas bendradarbiavimas tarp sveikatos įstaigų bei teisėsaugos.
Būtinas visapusiškas lytinis švietimas mokyklose ir universitetuose, seksualinio smurto priežastims šalinti, ugdyti jaunimo pagarbą kito žmogaus privatumui, kūno neliečiamumui ir suteikti žinių apie sveikus lytinius santykius. Taip pat būtina gerinti visuomenės teisinį švietimą, kadangi vis dar gajus aukų kaltinimas nesuteikiant joms reikiamos paramos ir taip pakartotinai viktimizuojant.
Liberalų sąjūdžio iniciatyva buvo kriminalizuotas persekiojimas. Privaloma mediacija šeimos ginčuose nebetaikoma tais atvejais, kai vienai iš šalių buvo pritaikytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Tačiau dalis kitų Stambulo konvencijoje numatytų priemonių vis dar neperkeltos į šalis teisę. Apsvarstęs liberalų inicijuotą kreipimąsi, Konstitucinis Teismas patvirtino, kad Konvencija neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dėsime pastangas, kad Seimas nebetrypčiotų vietoje ir žengtų ne tik simbolinį, bet ir praktiniu požiūriu reikšmingą žingsnį stiprinant moterų ir mergaičių apsaugą nuo smurto – galų gale ratifikuotų dar 2013 m. pasirašytą Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo.
Specifinių problemų patiria moterys su negalia, jos yra ypač pažeidžiamos dėl psichologinio ir fizinio smurto. Neužtikrinant moterims su negalia kasdienių paslaugų prieinamumo, jos tampa visiškai priklausomos nuo jas globojančių ar prižiūrinčių asmenų. Nors pastaraisiais metais žmonių su negalia problemos sulaukia daugiau dėmesio, vis dar trūksta prieinamumo viešose erdvėse, naudojantis transportu ar gaunant paslaugas.
Tarptautinių Europos organizacijų sudaromuose LGBTIQA+ asmenų teisių užtikrinimo vertinimuose Lietuvos rodikliai paskutiniais metais prastėjo. Aplinkinėse Europos valstybėse buvo įgyvendinami teigiami teisiniai pokyčiai, o Lietuvos teisėkūra šiais klausimais stokojo progreso. Situacija dėl tos pačios ir skirtingų lyčių partnerystės yra nuvilianti. Partnerystė (civilinė sąjunga) nėra vienos siauros visuomenės grupės interesas ar užgaida – tai teisinis instrumentas, kuris užtikrintų pagarbą ir apsaugą visoms poroms.
Mūsų visuomenėje vis dar paplitusi diskriminacija dėl amžiaus. Problemos pastebimos darbo rinkoje, kai skelbimuose kaip kriterijus vis dar įvardijami kandidatų amžiaus rėžiai nepaisant asmeninių kompetencijų ir gebėjimų. Sparčiai senstant visuomenei, būtina išlaikyti vyresnius žmones darbo rinkoje.
Psichinės sveikatos problemos dažnai stigmatizuojamos ir tai sukelia asmenų, sergančių psichikos ligomis, diskriminaciją ir paramos jiems stoką.
Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ vis dar nesuteiktas valstybės pripažinimas, nors Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog Seimas, to nepadarydamas, pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.
Žodžio laisvė, pliuralizmas yra demokratijos pagrindas. Žiniasklaidos atstovai turi turėti galimybę vykdyti savo pareigas be baimės dėl cenzūros, teisinio persekiojimo ar grasinimų susidoroti. Augant renkamų skaitmeninių duomenų apimtims, asmens duomenų apsauga tampa vis svarbesnė.
Nepaisant to, kad žmogaus teisių apsaugos klausimai yra aktualūs visiems be išimties ir kiekvienoje politikos srityje daugiau ar mažiau paliečiami įvairūs žmogaus teisių apsaugos aspektai, Seime kadencija po kadencijos Žmogaus teisių komitetas yra mažiausias pagal narių skaičių: Seimo frakcijos į jį nenoriai deleguoja savo atstovus. Vadinasi, žmogaus teisių klausimai nustumiami į antrą planą, nors pagarba kiekvienam visuomenės nariui, įtrauktis, tolerancija įvairovei, asmens privatumo apsauga, žodžio ir įsitikinimų laisvė užtikrina visuomenės stabilumą ir atitinkamai yra nacionalinio saugumo sudedamoji dalis. Ne atsitiktinai priešiškai nusiteikusios jėgos dažniausiai nusitaiko į žmogaus teisių sritį.
Liberalų manymu, žmogaus teisių svarbą būtina pabrėžti ir sutvirtinti instituciškai, todėl siūlome sustiprinti Žmogaus teisių komitetą padidinant jame galinčių dirbti Seimo narių skaičių ir numatant, kad kiekviena frakcija galėtų turėti savo atstovą šiame komitete (pagal analogiją su Seimo Ateities ir Europos reikalų komitetais).
Liberalų sąjūdis siūlo:
Įrašykite vardą
Įrašykite el. paštą
Neteisingas el. pašto adresas
Įrašykite žinutę