Dabartinė padėtis ir iššūkiai:
Viena esminių šios kadencijos aplinkybių – tiesiogiai išrinktų merų funkcijų pokyčiai, kurie savivaldybių darbą padarė operatyvesnį. Vietos savivaldos įstatymas pakeistas, tačiau vis dar vyksta diskusijos su Vyriausybės atstovais, kaip praktiškai taikyti naujas įstatymo nuostatas. Vietos savivaldos įstatyme neliko administracijos direktoriaus pavaduotojų, tačiau savivaldybės šią problemą sprendžia taikydamos Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas, kur įstaigos vadovo pavaduotojų pareigybės numatytos.
Vis dar iškyla problemų tose savivaldybėse, kur tiesiogiai išrinkti merai neturi savivaldybės tarybos daugumos: kyla iššūkių patvirtinti programą ir tiesioginio Vyriausybės valdymo įvedimo grėsmė.
Tiesioginiai merų rinkimai visuomenėje priimami itin palankiai: 82 % Lietuvos gyventojų aktyviai palaiko ir nori tiesiogiai išsirinkti merus. Seime tęsiasi diskusijos dėl mero funkcijų, kuris pirmininkauja tarybos posėdžiams, bet nėra tarybos narys. Siūloma numatyti savivaldybės tarybos daugumos lyderio poziciją, kuris galėtų pirmininkauti tarybos posėdžiams.
Lietuvoje įvykdyta viešojo administravimo reforma, kurios esmė – sudaryti aplinkybes kelti atlyginimus viešojo sektoriaus vadovams ir atnaujinti visa atlyginimų politiką. Nors įstatymai numato priemones, vis dėlto adekvačių lėšų norimiems pokyčiams nėra.
Šiuo metu viešajame sektoriuje dirba 29 % visų dirbančių žmonių, kai ES vidurkis – 19 %. Trūksta vieningos viešojo sektoriaus darbuotojų statistikos ir registrų, todėl sunku objektyviai naudoti turimą informaciją.
Paminėtina, jog šios kadencijos metu buvo įvykdyta tai, ko savivalda ilgai laukė – Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos perduotos savivaldai. Nors laisvės savivaldai šiuo sprendimu sukurta daugiau, žemė už miestų teritorijos išlieka tarnybos kompetencijoje. Klausimų vis dar kelia GPM mokesčio administravimas, kaip jį apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir kaip tarpusavyje deri skirtingos sistemos. Neapmokestinamųjų pajamų didėjimas veikia surenkamą GPM. Minimalios mėnesinės algos didėjimas nedaro jokio poveikio savivaldybėms.
2025 m. baigiasi Valstybės investicijų programa, vėluoja procesai planuojant, skiriant ES lėšas. Stringa darbas Regioninėse plėtros tarybose: daug dėmesio biurokratiniams aprašams, taisyklėms, o realios laisvės beveik nėra. Valstybėje toliau ignoruojama susisiekimo problema neskiriant reikiamo finansavimo kelių priežiūrai, asfaltavimui.
Savivaldybių savarankiškumas geriausiai įgyvendinamas joms vystant savarankiškus investicinius projektus. Šiuo metu savivaldybės lanksčiau skolintis gali tik prisidėdamos prie ES finansuojamų projektų. Todėl savivaldybėms dažnai tenka įgyvendinti ne būtinuosius projektus, o tuos, kurie atitinka centrinės valdžios nustatytus reikalavimus.
Savivaldybėse sparčiai plėtojama socialinių paslaugų sritis: steigiamos naujos socialinių paslaugų įstaigos, diegiamos naujos paslaugos įvairioms žmonių grupėms. Tačiau socialinių paslaugų suskirstymas pernelyg painus: iš viso įvardijamos net 36 rūšys, kai kurių iš jų turinys tas pats, nors pavadinimai ir apmokėjimo būdas skiriasi. Dėl pernelyg smulkmeniško reglamentavimo socialinių paslaugų sistema tampa sunkiai suprantama tiek specialistams, tiek paslaugų gavėjams. Savivaldybės priverstos skirti laiką ir žmogiškuosius išteklius beprasmiškoms biurokratinėms procedūroms, kurios nesuteikia naudos gyventojams.
Regionuose veikiančios NVO geriausiai žino vietos bendruomenių poreikius ir gali teikti tikslinę paramą bei paslaugas, kurios prisideda prie regioninės ekonomikos ir socialinės infrastruktūros vystymosi. Todėl būtina užtikrinti NVO veiklų tęstinumą tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu.
Šią kadenciją liberalai nuosekliai dirbo stiprindami NVO teisinę aplinką, vyko nuolatinės konsultacijos su Nacionaline NVO koalicija bei kitomis skėtinėmis organizacijomis. Labdaros ir paramos įstatymo redakcijoje įtvirtinta nuostata, kad 1,2 % GPM paramą gali gauti tik NVO sektorius. Smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme įtvirtinta socialinio verslo sąvoka, suteikusi reguliavimo pamatą socialiniam verslui. Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtinus savanorišką darbo sutartį su vadovu, palengvėjo NVO administravimas. Asociacijos įstatymo pataisos suteikė galimybę steigti tarptautines nevyriausybines organizacijas.
Didesnėse savivaldybėse trūksta iki kelių šimtų, mažesnėse – dešimčių gydytojų. Savivaldybės taiko įvairias medikų pritraukimo priemones – kelias dešimtis tūkstančių eurų siekiančias išmokas, būsto ir kitas lengvatas, tačiau šios priemonės nėra tokios veiksmingos kaip tikėtasi. Visa tai rodo, kad medikų trūkumo problema yra gilesnė ir sisteminė.
Savivaldybes supurtė ir taip vadinamas „čekiukų“ skandalas. Seimo pirmininkei konsolidavus, parlamentas priėmė reikalingus sprendimus, kurie keičia savivaldybių tarybų narių darbo apmokėjimo tvarką, o Specialiųjų tyrimų tarnybos ir prokuratūros tyrimai pasiekia teismus, kur bus priimti atitinkami sprendimai ir nuosprendžiai.
Liberalų sąjūdis siūlo:
Šalies pažangą skatina tik žmonių pasitikėjimą pelniusi valdžia. Viešasis valdymas turi būti rezultatyvus ir leidžiantis veikti. Turi keistis pati valdymo kultūra – sprendimus priimti pagrįstai ir bendru sutarimu. Būtina tenkinti ne tik pagrindinius saugumo, žmogiškojo orumo poreikius, bet ir teikti visiems reikalingas geros kokybės paslaugas. Valdžios institucijos turi gebėti veikti strategiškai ir kryptingai dėmesį sutelkdamos į svarbiausius prioritetus.
Įrašykite vardą
Įrašykite el. paštą
Neteisingas el. pašto adresas
Įrašykite žinutę