Dabartinė padėtis ir iššūkiai:
Saugumas – kiekvieno piliečio ir visos šalies – yra ir vidaus, ir užsienio politikos pagrindas Nuo jo priklauso mūsų valstybės ateitis. Saugumas apima daug aspektų – tai ir moderni ginkluotė, ir glaudus bendradarbiavimas su sąjungininkais ir partneriais, ir piliečių valia priešintis, ir pasirengimas atremti hibridines atakas, ir visuomenės atsparumas priešų primetamiems naratyvams.
Akivaizdu, kad vykstant karui Ukrainoje Lietuva turi telkti visas pastangas kovoje prieš rusiją ir jos agresiją. Tęsiasi diskusijos apie tai, kaip Lietuva turėtų gintis, kokios reikia ginkluotės. Vertinkime Ukrainos patirtį mūšio lauke, įsiklausykime, kokius poreikius įvardija kariuomenė.
Dabar pirmoji Lietuvos gynybos linija yra Ukrainos mūšio lauke. Padėdami Ukrainai visomis išgalėmis, kartu privalome dėti visas pastangas savo rytinėms sienoms apsaugoti ir užtikrinti, kad NATO rytinis flangas, kurio dalis esame, niekada netaptų patraukliu taikiniu priešui.
Iki šiol Lietuvoje pagrindinėms politinėms jėgoms pavyko išlaikyti bendrą kursą svarbiausiais užsienio ir saugumo gynybos klausimais, rasti sprendimus gynybos finansavimui didinti. Esminis artimiausio dešimtmečio uždavinys, viršijantis vienos ar dviejų politinių kadencijų laiko ribą – rasti tvarų, ilgalaikį, plačiu politiniu konsensusu paremtą susitarimą gynybai finansuoti.
Reaguojant į vis agresyvesnę imperinę rusiją, 2022 m. pasirašytas partijų susitarimas dėl nacionalinio saugumo ir gynybos sustiprinimo, artimiausiu metu turi būti atnaujintas ir papildytas, numatant konkrečius įsipareigojimus.
Mes toliau realistiškai vertiname pavojų, glaudžiai bendradarbiaujame su sąjungininkais ir partneriais, stipriname savo pasirengimą apsiginti, išvengti visuotinio sąmyšio ar panikos. Viena vertus, turime rūpintis krašto gynyba ir būti pasirengę įvairioms krizinėms situacijoms, kita vertus, ekonominis ir visuomeninis gyvenimas turi nesustoti. Mūsų pastangos ir pasirengimas turi įkvėpti pasitikėjimo ir stiprinti valią priešintis.
Suomijai ir Švedijai tapus NATO narėmis, Lietuvai rengiantis priimti Vokietijos brigadą ir plėtojant gynybos pramonę, esame saugesni nei anksčiau, nors tarptautinė aplinka ir geopolitinė įtampa išlieka grėsminga.
Turime ne tik stiprinti savo gynybinius resursus, bet ir pasitelkti regioninį bendradarbiavimą, rūpintis įsteigti ES Gynybos sąjungą. JAV išlieka pagrindinis Lietuvos saugumo ir bendradarbiavimo partneris.
Visapusiam saugumui būtina užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms. Jau 20 metų priklausome ES, esame brandi demokratija, gerbiame žmogaus teises. Svarstydami klausimus, susijusius su nacionaliniu saugumu, turime kaskart įvertinti, kurios priemonės saugumui užtikrinti yra būtinos ir kurios neproporcingai riboja individo teises ir laisves. Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 200 tūkst. karo pabėgėlių ir kitų migrantų. Turime parengti ir įgyvendinti efektyvią jų integracijos politiką.
Lietuvos gyvybinis interesas – padėti Ukrainai atsilaikyti ir nugalėti, todėl tęsime proaktyvią Lietuvos užsienio politiką. Lietuva toliau teišlieka flagmanu telkiant paramą Ukrainai. Tarptautinėje arenoje toliau aktyviai veiksime kaip patikima Europos Sąjungos, NATO šalis–sąjungininkė. Karo Ukrainoje baigtis lems, ar mažesnių šalių likimą užtikrinanti tarptautiniais susitarimais ir taisyklėmis paremta tvarka išliks.
Kol rusija tęsia, o Baltarusija palaiko agresiją prieš Ukrainą, sieksime griežtinti sankcijų politiką, kad karo kaina šiems režimams taptų nepakeliama.
Pastaruosius metus užsienio politika pernelyg dažnai tapdavo Vyriausybės ir Prezidento konkurencijos lauku. Vieši konfliktai šioje srityje daro žalą Lietuvos pozicijų tvirtumui ir mūsų kaip patikimo ir nuoseklaus partnerio įvaizdžiui.
Atstovauti Europos vadovų taryboje privalu pagal vykdomosios valdžios kompetencijas: priklausomai nuo konkrečių klausimų atstovauja arba prezidentas, arba premjeras.
Nuo karo pradžios Seimas vykdė aktyvią parlamentinę diplomatiją. Priimta 15 rezoliucijų, susijusių su parama Ukrainai ir smerkiant rusijos veiksmus. Seimas toliau turėtų skirti didelį dėmesį parlamentinei diplomatijai, saugumo ir gynybos klausimams, juolab įvertinus aplinkybę, kad būtent parlamentas priima galutinius sprendimus dėl lėšų gynybai skyrimo.
Užtikrinant užsienio politikos tęstinumą ir nuoseklumą, būtinas politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos.
Liberalų sąjūdis siūlo:
Įrašykite vardą
Įrašykite el. paštą
Neteisingas el. pašto adresas
Įrašykite žinutę