Susisiekimo ministerija neranda lėšų įsipareigojimams regionuose, bet jų ir neieško

Rajoninių kelių perdavimas savivaldybėms nesklandus, o kelių remonto ir žvyrkelių asfaltavimo projektai tvirtinami Vilniuje vienašališkai nesitariant su regionais, kurie geriau žino, ko jiems reikia, pabrėžia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai vienmandatininkai.

Savo susirūpinimą kelių priežiūros politika Seimo liberalai adresavo susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui, ketvirtadienį viešėjusiam partijos frakcijoje.

Plungės vienmandatėje apygardoje išrinkto Seimo nario Jono Varkalio teigimu, valstybinių kelių įmonei „Via Lietuva“ būtų naudinga kuo greičiau perduoti savivaldybėms regioninius kelius, tačiau kelių priežiūros bendradarbiavimo sutartys su savivaldybėmis nevykdomos.

„Ministras mums paaiškino: nėra pinigų. Bet tai ne atsakymas, nes jeigu savivaldybės pateiks ieškinius už sutarčių nevykdymą, „Via Lietuva“ turės atlyginti savivaldybėms padarytą žalą – vadinasi, tai biudžetui kainuos dar daugiau. Visus 4 metus girdėjome tik pažadus, kad bus geriau, tačiau Susisiekimo ministerija per visą šį laiką nesugebėjo rasti alternatyvių finansavimo šaltinių ir nepateikė Vyriausybei argumentų, kad ši padidintų Kelių programos lėšas“, – sako J. Varkalys.

Jo pastebėjimu, Lietuvoje nesidomima užsienio šalių praktika, kur ekonomika silpnesnė negu Lietuvos, nors kelių būklė geresnė, taip pat kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) teikimo pradžios data vis nukeliama ir nukeliama.

„Maža to, Susisiekimo ministerija nemoderuoja dialogo su savivaldybėmis. Pavyzdžiui, iš Rietavo savivaldybės pasiūlytų variantų taisyti kelius Vilnius vis tiek pasirinko savo, visiškai neatsižvelgdamas į savivaldybės poreikius ir nepaisydamas socialinio aspekto, kur reikia geresnio kelio vežti vaikus į mokyklas, vykdyti pavežėjimus į poliklinikas ir panašiai“, – sako J. Varkalys.

Varėnos kraštui atstovaujančio Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Juozo Baublio pastebėjimu, nors Susisiekimo ministerija žada, tačiau faktiškai jai pavaldi įstaiga „Via Lietuva“ nederina kelių priežiūros ir remonto projektų su savivaldybe.

„Varėnos savivaldybė kartais stebisi, kad remontuojamas palyginti geras kelias, kai šalia prastos būklės kelia toliau lieka apleistas. Iš Vilniaus prasčiau matosi tikrasis poreikis, vietos bendruomenės tikrai geriau žino, kur reikia taisytis kelius“, – pabrėžia J. Baublys.

Kaip Susisiekimo ministerijai sekasi bendrauti su savivaldybėmis, J. Varkalys atkreipia dėmesį į konkretų pavyzdį – dar 2021 m. Plungėje vykusioje konferencijoje susisiekimo ministro parašu patvirtintą įsipareigojimą sudaryti darbo grupę ir rasti sprendimus įvairiems kelių priežiūros darbams atlikti. „Deja, diskusijos vėl vyksta tik uždarai, Vilnius vėl nesitaria su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais. Kai viskas bus nuspręsta, sulauksime teoretikų, o ne praktikų parengto kelių tvarkymo reglamento, kuris greičiausiai atneš tik nusivylimą“, – pastebi J. Varkalys.

Tiesa, liberalas pastebi, kad 2023 m. vasarį įmonės „Via Lietuva“ (buvusios Kelių direkcijos) generaliniu direktoriumi išrinkus Marių Švaikauską, ledai pajudėjo: rengiama studija, kaip padidinti kelių finansavimą, kaip įteisinti skolinimąsi ir pan.

„Vis dėlto frakcijoje ministro M. Skuodžio mestelėta idėja valstybinių kelių įmonei rinkti konkrečią degalų akcizo dalį skamba nerimtai. Visus ketverius metus apie tai negirdėjome nė žodžio, todėl dabar priimame tik kaip ministrą delegavusios partijos rinkiminį triuką“, – teigia J. Varkalys.