P. Auštrevičius. Dvidešimt Lietuvos metų vieningoje Europoje

Ši gegužės 1-oji mums visiems ypatinga diena. Po 20-ties mūsų narystės Europos Sąjungoje metų Lietuvą ir lietuvius žino daugelis. Mes visur vertinami už darbštumą, atkaklumą, tikslo siekimą. Tuo požiūriu esame pavyzdys ne vienai Europos valstybei, tarp jų ir ES senbuvėms.

Būta ne vienos krizės, bet tvirtėjome, padėjome vieni kitiems, kai reikėjo, o šiandien padedame savo draugams, kuriems tas kelias į Europos šeimą daug sunkesnis ir krauju pažymėtas.

Lietuvos misija Europoje šiandien ne tik toliau žengti pirmyn, bet ir padėti pačiai Europai šiais beprotiškai sudėtingais laikais nepamesti savo kurso bei principų. Laikytis aukščiausios laisvės, demokratijos kartelės. Nesiderėti su blogio jėgomis, nedaryti kompromisų su sąžine.

Smagu, kad lietuviai jau seniai bene palankiausiai Europoje vertina narystės ES privalumus, o jaunimas čia jaučiasi laimingas ir sėkmingai siekia savo tikslų. Ne visiems lengva. Lietuva turi ir gali dar daugiau investuoti ne vien į gynybą, bet ir švietimą, sveikatos apsaugą, padėti labiausiai pažeidžiamiems žmonėms.

Kiekvienam vaikui turėtų būti prieinama stipri mokykla, nepervargę mokytojai, kiekvienas turėtų laiku gauti sveikatos paslaugas – ne vien privačiame sektoriuje, kur paslaugų ir kainų lygis jau prieš keletą metų pasiekė europinius standartus.

Tokie lūkesčiai po 20 Lietuvos metų ES man neatrodo per dideli. Žinoma, rezultatais džiaugiasi tiktai kantrūs ir nemetantys kelio dėl takelio. Netikėkite tais, kurie baksnos pirštu ir rodys, kad kam nors Europoje šiuo metu nereikia stengtis. Reikia ir smarkiai. Infliacija daugeliui nesirinkdama kirto iš peties. Atsinaujinanti, švari energija yra kartu ir šiandienos Europos moto, ir mūsų žemyno rytojaus simbolis. Tos energijos prireiks ne tik įveikti agresorių, bet ir įsibėgėti įtemptais karo ekonomikos laikais. Laikantis išvien tai yra įveikiama užduotis.

Esame kelyje, kuriuo pasižadėjome eiti jau seniai. Linkiu, kad dar po 20 metų Lietuva ir Europos Sąjunga liktų saugi ir gera vieta gyventi, kurti, planuoti savo ir savo vaikų ateitį. Po 20 metų, tikiuosi, būsime atvėrę duris į vieningą Europą mūsų Rytų kaimynams, ne vien Ukrainai. Tikiuosi, kad broliai ir sesės Baltarusijoje irgi eis europiniu keliu.

O Lietuvos, mūsų augančios valstybės, sėkmės istorija įkvėps dar ne vieną kartą ir ne vieną tautą.