Finansuojant gynybą siūlome tiek skolintis, tiek investuoti pirmiausia Lietuvoje

Artėjant politinių partijų susitarimui gynybos finansavimui užtikrinti, Seimo liberalai optimaliam modeliui pasiekti kviečia remtis dviem pagrindiniais principais: pirmiausia pinigus skolintis vidaus rinkoje ir vidaus rinkoje juos investuoti.

Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo, didžiausia paskata kuriant kompleksinį gynybos finansavimo modelį – įdarbinti taupomus Lietuvos gyventojų pinigus, kurių bent pusė būtų investuojama į vietinę karo pramonę. „Visos partijos sutaria, kad metas pradėti Vyriausybės taupymo lakštų vajų ir pirmiausia skolintis vidaus rinkoje. Lygiai taip pat svarbu, kad kuo didesnė dalis valstybės pasiskolintų pinigų liktų šalies ekonomikoje remiant vietinę pramonę“, – sako Seimo narys.

Jis atkreipia dėmesį, kad vyriausybinės obligacijos įdarbintų Lietuvos gyventojų ir įmonių sąskaitose sukauptus išteklius. Juos panaudojus vietinei gamybai skatinti, sustiprėtų pramonė ir ekonomika. Liberalo teigimu, tai padėtų išlaikyti kapitalą, kuris pernai reikšmingai susitraukė, kai šalyje veikiančios įmonės 1,7 mlrd. eurų nukreipė ne į investicijas, o išsiėmė dividendais ar perkėlė kitur. Šalyje verslo investicijos pernai sudarė vos 1 proc. nuo BVP.

„Todėl toks modelis, paimant iš čia ir grąžinant čia, veiktų kaip Lietuvos ekonomikos šarvai. Kad jis įsivažiuotų, Vyriausybė turės mesti daug jėgų populiarinant obligacijas, o Seimui teks tvarkyti įstatymus, kad, pavyzdžiui, įsigyjant lietuviškų ginklų viešųjų pirkimų procedūros būtų žymiai paprastesnės“, – sako E. Gentvilas.

Pasak Ekonomikos komiteto nario liberalo Andriaus Bagdono, mokesčių kėlimas turėtų likti kaip antraeilė priemonė. „Net jeigu artėjantis politinių partijų susitarimas numatys didinti mokesčius, mes pritartume tik sąžiningam perskirstymui, kad visi prisidėtų vienodai pagal formulę 1+1+1 – ne daugiau kaip po 1 procentinį punktą nuo pridėtinės vertės, nuo gyventojų pajamų, nuo pelno mokesčių“, – teigia Seimo narys.

Jo pastebėjimu, ekonomikos sveikatą išlaikančioje Lietuvoje būtina nepadaryti Estijos klaidos, kur padidinti mokesčiai stipriai nuskriaudė pramonę. „Gerais mokesčiais kelias į nuosmukį grįstas: pernai estų pramonė, importas ir eksportas smuko po keliolika procentų, trečiojo ketvirčio BVP – 4 procentais, o padidintas PVM vėl įžiebė infliaciją. Dabar estų parlamentui tenka taisyti, ką padarė“, – pabrėžia A. Bagdonas.

Seimo liberalai yra pasirengę bent pagrindiniais gynybos finansavimo principais su kitomis parlamentinėmis partijomis susitarti iki ateinančių Seimo rinkimų.