Liberalai skelbia keturių priemonių modelį gynybai finansuoti

Lietuvos gynybą ateinančiais metais reikėtų finansuoti pagal diversifikuotą taupymo, investavimo, paramos ir mokesčių surinkimo modelį, siūlo Seimo liberalai. Kad ir kokią krašto saugumo finansavimo programą netrukus pasirinks valstybė, ji, anot liberalų, pirmiausia turi remtis visų politinių partijų susitarimo pagrindu.

Seimo liberalų sąjūdžio frakcija siūlo gynybą ir toliau finansuoti mokesčiais, tačiau nedidinat pridėtinės vertės mokesčio. „Projektinis lėšų trūkumas pagal Lietuvos gynybos finansavimo prioritetus iki 2030 m. sudaro 4 mlrd. eurų – tai yra tiek, kiek siekia dvejų metų valstybės asignavimai gynybai. Trūkstamos lėšos ateis ir iš mokesčių, bet ne tik: mes siūlome paskatinti skolinimąsi iš gyventojų parduodant valstybės taupymo lakštus, kurti iš įvairių paramos šaltinių kaupiamą valstybės gynybos fondą, pritraukti fizinius bei juridinius asmenis į gynybos pramonės kapitalą“, – sako frakcijos seniūnas E. Gentvilas.

Šiuo metu indėliais laikoma apie 21 mlrd. eurų, o įmonės turi sukaupusios apie 8 mlrd. eurų apyvartinių lėšų – dalį šių išteklių Vyriausybė galėtų pasiskolinti išskirtinai gynybai finansuoti. „Vien pernai gyventojai įsigijo valstybės obligacijų už 185,6 mln. eurų ir tai vyko be jokios reklamos. Plačiai paviešinus tokią investavimo priemonę ir gyventojams ja pasinaudojus kaip indėlių laikymo bankuose alternatyva, būtų užtikrintas gana tvarus pasiruošimo gintis nuo Rusijos šaltinis“,  – siūlo E. Gentvilas.

Kita priemonė – įkurti valstybės gynybos fondą, į kurį galėtų suplaukti gyventojų labdara, valstybės įmonių pelno dalis, taip pat dalis pačių žmonių perskirstomo 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Dar vienas būdas – pritraukti verslus ir gyventojus investuoti į šiuo metu plėtojamą gynybos pramonę.

Liberalų frakcijos seniūnu įsitikinimu, anksčiau išsakytas pasiūlymas finansuoti gynybą pakeliant pridėtinės vertės mokesčio tarifą 1-2 procentiniais punktais arba įvedant naują gynybos mokestį būtų netvarus. „Pastaraisiais mėnesiais PVM surinkimas mažėja. Vadinasi, pakeldami tarifą gynybos tikslu rizikuotume nesurinkti dar daugiau PVM“, – sako E. Gentvilas.

Anot Lietuvos banko, mokesčių nesurinkimo rizika šiais metais padidėjusi, o nesurinktas PVM valstybei atneša apie 800 mln. eurų nuostolį per metus.