Jeigu greitį matuojantys radarai neatitiktų įstatymu įvardytų kriterijų, juos reikėtų perkelti į kitą vietą arba pašalinti iš eismo kontrolės. Tokias sąlygas numatantį Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisų pasiūlymą siūlo vienas jo iniciatorių, liberalas Andrius Bagdonas.
Seimo nario teigimu, iki šiol eismo priežiūros priemonės buvo statomos pagal aptakius kriterijus, o Seime praėjusią savaitę plataus palaikymo sulaukusios ir šiuo metu svarstomos Mindaugo Skritulsko bei kitų parlamentarų įregistruotos pataisos dar neužlopo visų skylių. „Dabartinė pataisa sieja matuoklius su avarijomis ir geografija, tai yra siūlo nustatyti tvarką, kad radarai būtų statomi pavojingiausiose ruožuose. Esant per dideliam greičio matuoklių skaičiui, nuobaudų kiekis kelia nemenką iššūkį ir policijai, kuri nespėja laiku informuoti nusižengusiųjų, vadinasi, ši priemonė neveikia prevenciškai“, – sako A. Bagdonas.
Pataisa taip pat nurodo, kad matuokliai turėtų būti išmontuoti automagistralėse, jeigu kelio ruožas yra saugus bei „autoįvykių skaičius per 4 metus nuo priemonių įgyvendinimo nesumažėjo“.
Lietuvos automobilių kelių direkcija yra pastačiusi daugiau kaip 200 radarų – 72 momentinius greičio matuoklius ir 131 vidutinio greičio matavimo sistemas – tai jau didžiausias skaičius Baltijos šalyse, šiais ir kitais metais planuojama įrengti dar 60 greičio matuoklių. 2019–2022 m. policijos nustatytų greičio viršijimo atvejų skaičius išaugo nuo 176 tūkst. iki 664 tūkstančių.
A. Bagdono pastebėjimu, nepaisant vis plačiau taikomų prevencinių greičio matavimo priemonių, bendras mirčių keliuose skaičius vėl auga: šiais metais iki rugsėjo 11 d. eismo įvykiuose žuvo 104 žmonės, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu – 82. „Todėl svarbiausia priemonė – gerinti kelių ir tiltų būklę, o greičio matavimas turi likti kaip papildoma prevencinė priemonė“, – sako jis.
Įrašykite vardą
Įrašykite el. paštą
Neteisingas el. pašto adresas
Įrašykite žinutę
