Perbraižant vienmandates apygardas, menksta rinkėjų aktyvumas

Viena mažėjančio rinkėjų aktyvumo Seimo rinkimuose priežasčių – perbraižomos vienmandačių apygardų ribos. Kas kiekvienus rinkimus keičiamas rinkimų žemėlapis silpnina gyventojų politinį tapatumą ir prisirišimą prie savo favoritų, atkreipia dėmesį Seimo liberalai.

Liberalų sąjūdžio frakcijos pastebėjimu, tai, kad per praėjusius trejus Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje balsą atiduodančių žmonių sumažėjo apie 5 procentinius punktus, lėmė ne tik galimas vertybinis atotrūkis, bet ir geografinis.

„Derinant atstovavimo sąlygas prie Konstitucijos reikalavimų, žymiai išsiplečia vienmandatininkų atstovaujama erdvė ir atitinkamai silpnėja ryšis su savivalda bei konkrečiame krašte gyvenančiais žmonėmis. Kai kurie vienmandatininkai, kaip liberalas Ričardas Juška, atstovauja net apie 150 km ilgio teritorijai. Teritorijai, kuriose reikia žmones ir aplankyti, ir išgirsti, ir jiems atstovauti“, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Pavyzdžiui, minėtoje plačiai nusidriekusioje ir kas kartą iš naujo lipdomoje Karšuvos (anksčiau – Jurbarko ir Jurbarko-Pagėgių) apygardoje per trejus parlamento rinkimus aktyvumas sumažėjo daugiau kaip 5 proc. punktais (2012 m. balsavo 49,40 proc. rinkėjų, 2016 m. – 48,72 proc., 2020 m. – 43,58 proc.). Panaši tendencija pastebima daugelyje kitų perbraižomųjų.

E. Gentvilo įsitikinimu, perbraižant apygardų ribas gyventojai, tradiciškai pažįstantys savo vietos atstovus, gali prarasti santykį su jiems nacionaliniu lygiu atstovaujančiais politikais, jei per vienus rinkimus šie kandidatuoja vienos savivaldybės ribose, per kitus – jau kitur. „Kai eiliniuose rinkimuose balsuojantis rinkėjas, su visa gyvenviete „permestas“ į kitą apygardą, sąraše neranda savo favorito, jam pasidaro neįdomu, neberūpi“, – sako jis.

Rinkėjų tapatumo priklausomybės nuo apygardos ribų iliustracija – rinkimai vienmandatėje apygardoje Plungėje, kurios gyventojams Seime atstovauja liberalas Jonas Varkalys. Kai 2012 m. Plungės apygardą sudarė ir Rietavas (iš viso 36 apylinkės), balsavo 40,88 proc. rinkėjų. Per kitus Seimo rinkimus šiai apygardai grįžus arčiau Plungės rajono savivaldybės ribų su 30 rinkimų apylinkių, aktyvumas šoktelėjo iki 47,40 procento. Apygardai per praėjusius rinkimus vėl išsiplėtus ir aprėpus 37 apylinkes, aktyvumas smuktelėjo iki 43,87 procento.

Vienmandatėse apygardose, kurių ribos per daug neblaškomos – prieš rinkimus pridedant ar atimant vieną kitą apylinkę, balsuojančių gyventojų skaičius išlieka daugmaž pastovus ir jei smunka, tai ne daugiau 2 proc. punktų. Pavyzdžiui, Vilniaus Antakalnio apygardoje statiškai balsuoja apie 60 proc. rinkėjų, Klaipėdos Marių apygardoje – apie 40 procentų.

Šalyje vos keturios vienmandatės apygardos sutampa su savivaldybių ribomis.

„Suprantama, demokratijos pamatinė sąlyga – tolygus atstovavimas rinkėjams, kai pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą rinkėjų skaičius apygardose negali skirtis daugiau kaip dešimtadaliu. Tačiau sausas žemėlapių perbraižymas kas ketverius metus demokratijai kerta iš kito galo – dalis žmonių tiesiog nebeišreiškia savo valios“, – konstatuoja E. Gentvilas.

Seimo liberalų vadovas kviečia politines partijas ieškoti būdo, kaip išspręsti geografiškai nulemtą rinkėjų ryšio silpnėjimą su atstovaujamąja demokratija.