J. Varkalys: „Biurokratija sukasi per lėtai, kad šeimos regionuose nesijaustų apgautos“

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų greičiau taisyti pirmojo būsto jaunoms šeimoms paramos mechanizmą ir konkrečiau bendrauti su savo klientais – į paramą regionuose pretenduojančiomis šeimomis, pabrėžia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys liberalas Jonas Varkalys, trečiadienį sušaukęs parlamentinės kontrolės klausymus apie paramos skyrimo padėtį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas paruoš tik šių metų Seimo rudens sesijai – pasak J. Varkalio, per vėlai. Savo ruožtu Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija yra parengusi pataisas šiam įstatymui, kurios, pavyzdžiui, numato, kad jaunos šeimos būstą galėtų įsigyti ne tik iš banko paskolos, bet ir kitų finansavimo šaltinių.

„Dabar frakcija negali teikti savo pasiūlymų, nes nežinome, ką ruošia ministerija. Bet liūdniausia, kad didelę nežinią jaučia regionuose įsikuriančios ir eilėje paramai gauti laukiančios jaunos šeimos. Ne viena šeima arba praras galimybę įsigyti nusižiūrėtą būstą ir netgi sumokėtą avansą, arba viršys įstatyme nurodytą cenzą, tai yra nebebus tokios jaunos. Valstybės tvarka nusivylusios šeimos gali palikti regionus ir geresnio gyvenimo ieškotis didmiesčiuose arba emigracijoje. Turime susitelkti, kad šeimos nesijaustų apgautos valstybės“, – sako J. Varkalys.

Ir 2021 m., ir 2022 m. finansinę valstybės paskatą gavo panašus šeimų skaičius – apie 1,6 tūkst. Ministerijos Paramos būstui grupės vadovė Soneta Brinienė trečiadienį Socialinių reikalų ir darbo komitetui pripažino, kad „valstybės biudžeto galimybės negali užtikrinti viso poreikio“. Valstybės subsidijų būstui įsigyti suma šiais metais turėti siekti 4 mln. eurų, dar tiek pat sudaro įsipareigojimai už praėjusius metus. Anot ministerijos, konkrečios finansavimo galimybės pagal šią priemonę paaiškės balandžio pabaigoje.

J. Varkalį taip pat stebina Lietuvos banko pozicija, kad valstybės subsidija, tai yra 15 proc. būsto kredito būstui įsigyti sumos, atseit augina nekilnojamojo turto kainas rinkoje. Komiteto posėdyje Seimo nariai, užklausę Lietuvos banko atstovės, kiek konkrečiai subsidijos kaitina būsto kainas, atsakymo nesulaukė.