A. Bagdonas. Atleiskite, bet negalime iš biudžeto apmokėti jūsų loterijos

Įsivaizduokime miestelį, tarkime, Nidą, kuriame daugybę metų veikia viena žuvies rūkykla. Žuvį tradiciniais būdais gaudo kelios šeimos, o štai išrūkyti ją įmanoma vienoje vietoje. Už savo paslaugas rūkykla, tarkime, nustato savo kainą, kurią reguliuoja Neringos taryba.

Kartą tarybai šauna šauni idėja, kad žuvį ne tik pagauti, bet ir išrūkyti gali kiti – tereikia jiems pasiūlyti malkų. Sukviečia meras į miestelį apie ugnį ir dūmus išmanančių vyrų ir moterų iš Klaipėdos ir net Rusnės ir pavadina procesą rūkymo liberalizavimu. Į rinką prisistato šaunių specialistų, išmanančių apie degtukus, dūmo skonį ir ungurius. Gyventojai dabar gali rinktis ne tik deginant alksnio medieną rūkytą žuvį, bet ir su čiobrelių kvapu, ir net levandomis! Kiti eina į rūkyklas, kur laimikis rūkomas tik ekologiškai užauginta mediena. Tikra šventė ateina į miestelį, nes išauga pasiūla, o rūkyta žuvis turi pigti.

Pamatęs, koks šaunus reikalas yra rūkyklų rinkos pertvarka, savo paslaugas atvyksta siūlyti ir juvelyras Kazys iš Vilniaus. Rūkyklą juk reikia sukalti iš plieno, o kalti jis moka.

Gyventojai patiki Kazio pažadais, nes savo bendrovę jis pavadina „Auksinė žuvelė“ ir pasiūlo karšių bei starkių įsigyti net iš perlomatų. Deja, kai ateina laikas valgyti žuvį, visi supranta, kad Kazio paauksuotoje rūkykloje rūkyta žuvis atsiduoda vištiena, ir gal ten išvis siūlomi šaldyti pangasijai iš parduotuvės… Pats rūkyklos savininkas ant durų užkala skelbimą, kad gal geriau eitų klientai pas tuos, kurie patys moka sužvejoti žuvį ir turi užtektinai malkų.

Žmonės supyksta, nes jau sumokėjo už auksinės žuvelės pažadą daugeliui mėnesių ir net metų į priekį. Maža to, valdžia užsimoja vis labiau drausti verslinę žvejybą, todėl pabrangsta ir žaliava. Taip išeina, kad rūkytos žuvies kontraktus su Kaziu pasirašę valgytojai lieka prie suskilusios geldos.

Supratusi gyventojų vargus ir rūpesčius, miestelio taryba nutaria kompensuoti kainos skirtumą tiems, kurie tikėjosi pasimaitinti iš Kazio paauksuotos ir perlais padabintos rūkyklos. Taryba paima pinigėlių iš bendro iždo, kurį suneša viešbučiai, restoranai ir dviračių nuomotojai.

Ar už lengvais pažadais patikėjusių žmonių ir neatsakingų verslų patirtą žalą yra sąžininga apmokėti iš bendro biudžeto? Kodėl dabartinė Vyriausybė, taisydama praėjusių valdančiųjų klaidas pertvarkant elektros rinką, už atskirų subjektų nesėkmes siūlo kompensuoti iš valstybės biudžeto?

Kas turi prisiimti atsakomybę istorijoje apie rinkos pertvarką? Ar kalta įstatymą parašiusi valdžia, tai yra praėjusios kadencijos valstiečių su koalicijos partneriais dauguma? Ar kaltas loterijų organizatorius, užsimanęs pardavinėti elektrą, o gal kalti vartotojai, patikėję, kad pagal ilgalaikį kontraktą gaus pigios elektros iš perlomatų? Atsakomybę dalijasi visi.

Aš praėjusios kadencijos Seime nedirbau ir už nevykusiai, kaip šią vasarą paaiškėjo, parengtą Elektros energetikos įstatymą nebalsavau. Netrukus prasidėsiančioje Parlamento rudens sesijoje mes, gavę profesionalius Energetikos ministerijos ir Valstybinės kainų reguliavimo tarnybos pasiūlymus, viliuosi, su koalicijos partneriais įstatymą kruopščiai ištaisysime.

Vyriausybės skaičiavimais, praloštos elektros loterijos kompensacijoms vien rugsėjo mėnesį reikia surasti 4 mln. eurų.

Tokia pati suma skiriama visiems Lietuvos mokiniams Kultūros paso paslaugoms už visus mokslo metus! O jeigu „Perlo energija“ būtų ilgalaikiais kontraktais pasiūliusi pirkti elektros už 1 centą – ar Vyriausybė pažadėtų ir tokį kainos skirtumą kompensuoti? Tai jau būtų nebe keturi milijonai – tai būtų dešimtys milijonų eurų. Kodėl mokame už kitų klaidas? Ar vertėtų įstatymų leidėjui, ar vertėtų vartotojui, ar vertėtų apie neišbandytas rinkas svajojančiam verslui, užuot stačius dūmų pilis, iš anksto pagalvoti, kad ledų pardavėjas nebūtinai bus patikimas šaltkalvis, o drabužių siuvėjas, tikėtina, nesusiūs žaizdos po chirurginės operacijos?

Dabar siūloma kompensacija nėra įsipareigojimas rinkėjams – tai populizmas. Elektros rinkos pertvarką užbaigsime ne kartodami klaidas, o kartu jas ištaisydami.