J. Varkalys. Socialinio būsto prieinamumas išlieka Lietuvos socialinės sistemos žaizda

Vakar Seimas priėmė Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, kurio pakeitimai leis aiškiau sureguliuoti būsto suteikimo ir prieinamumo tvarką. Vyriausybės programos nuostatuose buvo numatytos priemonės šį įstatymą keisti dėl neadekvačių reikalavimų vienišiems tėvams, tačiau Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Jono Varkalio teigimu, šio klausimo problematika yra kur kas gilesnė.

„2020 metų duomenys rodo, jog socialinio būsto poreikis yra opi problema mūsų valstybėje – vien praėjusiais metais tokio būsto nuomos laukė virš 9 tūkstančių asmenų (18 292 šeimos narių), o 2017 – 2020 metų laikotarpiu vienoje savivaldybėje per metus buvo aprūpinami vidutiniškai apie 18 asmenų. Taigi, galima daryti išvadą, jog socialinio būsto poreikis ir pasiūla nekoreliuoja, būsto reikia laukti 6-8 metus, kai kas tiek ir nebegyvena“, – teigia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys J. Varkalys.

„Naujame įstatyme numatytos lankstesnės sąlygos socialinį būstą jau turintiems ar laukiančiųjų sąraše esantiems asmenims. Patvirtinus šiuos pakeitimus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, bei metinius pajamų ir turto dydžius viršijus 35-50 proc. (buvo 25 proc.), asmenys nebebūtų nei išbraukiami iš laukiančiųjų sąrašo, nei nutraukiama jų sutartis. Tai apsaugotų socialiai jautrias grupes, skatintų daugiau užsidirbti, o gyventojai neliktų be būsto šiuo pandeminiu laikotarpiu“, – sako liberalų frakcijos narys.

Pirminis įstatymo projektas numatė, jog visą socialinio būsto aprūpinimo tvarkas reguliuotų Socialinių apsaugos ir darbo ministerija, o savivaldybės liktų vos ne aklomis jų sprendimų vykdytojomis. „Pasikonsultavus su Plungės ir Rietavo savivaldybėmis, o vėliau su savivaldybių asociacija pasirodė, kad šiuo labai svarbiu įstatymu diskutuota buvo mažai. Kaip įstatymo išvadų rengėjui buvo aktualu, kad įstatymas būtų tobulinamas ir diskutuojama su savivalda ir joje dirbančiais praktikais. Džiaugiuosi, jog visais klausimais buvo susitarta, o savivaldybių Tarybos gavo pakankamai teisių dėl socialinio būsto suteikimo tvarkos nustatymo, jo panaudojimo kontrolės bei savivaldybių būsto pardavimo tvarkos“, – teigia Seimo narys.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys atkreipia dėmesį, kad žmonės, kuriems iki senatvės pensijos liko 5 ar mažiau metų ir neįgalieji neliktų be pastogės ir socialiniu būstu galėtų naudotis lengvatinėmis sąlygomis. „Na, ir atliepiant Vyriausybės projektą, pakeitimuose įtraukti pasiūlymai dėl vienišų asmenų sudarytų sąlygas vienišiems tėvams pretenduoti į socialinio būsto nuomą ne eilės tvarka, jei tam pritartų savivaldybės taryba, kuri realiausiai žino ir gali įvertinti vienišų tėvų socialinę situaciją, – sako J. Varkalys.

Seimui priėmus šį įstatymo projektą, subsidijos gavėjų skaičius padidėtų apie 40 proc. ir papildomos lėšos 2022 metų biudžete siektų apie 8,3 mln. Eurų. „Kaip Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, pritariau šiems pasiūlymams ir manau, jog ilguoju laikotarpiu šie pakeitimai pagerintų ne tik socialinių būstų prieinamumą, bet ir socialinę valstybės situaciją. Taigi, įdarbinsime daugiau socialiai jautrioms grupėms priklausomų asmenų ir sumažinsime skurde bei be būsto esančių gyventojų skaičių. Turime daryti viską, jog jautrioms socialinėms grupėms priklausantys asmenys jaustųsi pilnaverčiai šios valstybės gyventojai“, – teigia parlamentaras.

Įstatyminė bazė parengta. „Neišspręsta problema – socialinių būstų statyba arba jų pritaikymas. Pavyzdžiui, Rietavo savivaldybė perėmė buvusios kolegijos bendrabutį, kurį pritaikius pagal savivaldybės baigiamą parengti projektą bus galima įrengti 18 butų. Tačiau šio projekto įgyvendinimui reikiamų 800,0 tūkst. eurų. taip ir neatsirado  2022 metų biudžete. Turiu vilties, jog ES paramos 94,0 mln. eurų jau 2022 m. pabaigoje galės būti naudojami šio kilnaus tikslo įgyvendinimui ir tuomet atsiras galimybė sumažinti nuo 6 iki 3 metų eilę soc. būstui  gauti šeimoms, vienišiems ir neįgaliems asmenims“, – sako Jonas Varkalys.