Vieneri Liberalų sąjūdžio frakcijos metai Seime: nuo didesnio visuomenės dalyvavimo politikoje, „Šeimų paketo“ ir nelogiškų draudimų naikinimo iki žaliosios pertvarkos reformų

Lapkričio 13 dieną suėjo metai, kai dirba šios sudėties Seimas. Nors kadencijos pradžia buvo neeilinė, ir koaliciją pasitiko daugybė iššūkių su kuriais tenka tvarkytis iki šiol, Liberalų sąjūdžio frakcijai pavyko nuosekliai siekti užsibrėžtų tikslų. Per metus frakcijos nariai registravo daugiau kaip 40 įstatymų projektų, siūlymų ir pakeitimų, kuriais nuosekliai siekė įgyvendinti savo rinkiminę programą.

Demokratijos stiprinimas

Vienas svarbesnių Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkės punktų – demokratijos stiprinimas ir visuomenės įtraukimas į politiką. Šiems tikslams įgyvendinti liberalai ėmėsi LR Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų atvertas kelias kandidatuoti į parlamentą nuo 21-erių. Liberalų teigimu, kandidatavimo i Seimą amžiaus cenzo mažinimas yra pats tiesiausias ir paprasčiausias būdas parodyti jaunimui pasitikėjimą.

Taip pat Liberalų sąjūdis nuosekliai pasisakė už tiesioginių merų rinkimų įteisinimą. Konstituciniam Teismui nutarus, jog tiesioginiai merų rinkimai negali vykti, nes jie nėra įtvirtinti Konstitucijoje, Liberalų sąjūdis ėmėsi taisyti šias spragas. Liberalai įsitikinę, kad demokratijos stiprinimui – būtina išsaugoti tiesioginius merų rinkimus, nes tai labiausiai pasiteisinusi rinkimų forma, įtraukianti žymiai didesnę visuomenės dalį į savivaldos politiką.

Dar vienas labai svarbus registruotas siūlymas – atsakomybės numatymas už trukdymą žurnalistams. Šias įstatymų korekcijas iššaukė mitingai prie Seimo, kai žurnalistams buvo trukdoma rinkti informaciją, kalbinti žmones ar filmuoti įvykius. Toks elgesys, liberalų teigimu, nėra toleruotinas ir bet koks trukdymas dirbti – turėtų būti deramai įvertintas.

„Šeimų paketas“

Liberalai ėmėsi gerinti šeimų, auginančių mažamečius, padėtį. Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyva pateiktas svarstyti „Šeimų paketas“, kurio vienas svarbiausių pakeitimų – priimtas persekiojimo įstatymas, padėsiantis apsaugoti aukas nuo smurtautojo persekiojimo. Vis dar svarstomi siūlymai Seime – įteisinti 4 darbo dienų savaitę auginantiems vaikus iki 3 metų. “Šeimų darželio” iniciatyva, suteiksianti daugiau galimybių vaikų priežiūrai, kompensuojant dalį tėvų išlaidų bei „Vaikų kambariai“ valstybinėse įstaigose ar institucijose, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų.

Taip pat inicijuotos pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, atsisakant prievolės embrionus laikyti „amžinai“, paliekant 10-ties metų terminą, didinti Valstybės finansavimą pastoti negalinčioms poroms bei įteisinti vaisingumo išsaugojimo galimybę nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus. Amžinojo embrionų saugojimo reikalavimas kol kas vienas griežčiausių visame pasaulyje, liberalai nuosekliai (nuo 2017 m.) siekia šiuos reikalavimus švelninti atsižvelgiant į medicininę praktiką bei užsienio valstybių praktiką.

„Žaliojo kurso“ darbotvarkė

Viena svarbiausių liberalų frakcijos darbotvarkės dalių buvo žalioji pertvarka Lietuvoje. Seimas priėmė atliekų ir pakuočių tvarkymo įstatymų pataisas, kuriomis siekiama lengviau pereiti prie žiedinės ekonomikos užtikrinant, kad atliekos virstų ištekliais ir maksimaliai sumažėtų jų kiekis komunaliniuose sąvartynuose. Liberalų tikslas, kad iki 2035 metų komunalinių atliekų sąvartyne turės būti šalinama ne daugiau kaip 5 proc. visų Lietuvoje susidarančių komunalinių atliekų (2019 m. jų šalinta 24,73 proc.).

Liberalų sąjūdžio frakcija taip pat siekia sumažinti CO2 išmetimą į aplinką, inicijuoti sklandų perėjimą atsisakant iškastinio kuro naudojimo. Taigi, Seime inicijuotas ir pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimas, leidžiantis įmonėms įtraukti elektromobilių pirkimo išlaidas į PVM apskaitą.

Taip pat patvirtinta nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, kurioje numatyti klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai atskiriems sektoriams.

Negana to, užsibrėžtas ambicingas tikslas – skaitmenizuoti statybų sektorių, tad nuo 2023 metų patvirtintas privalomas elektroninis statybų žurnalas bei privalomas BIM taikymas viešų pastatų statybose. Kitas, ne mažiau svarbus punktas – liberalizuotas statybos užbaigimo procesas, taigi, nuo šiol deklaracijas tvirtins tik privatūs ekspertai.

Palankesnės sąlygos veikti

Frakcijos nariai registravo ne vieną asociacijos įstatymo pakeitimą, kuriais siekiama suteikti asociacijoms daugiau erdvės veikti ir panaikinti NVO sektoriaus plėtrą ribojančius reikalavimus, mažinant biurokratinius reikalavimus bei gerinant finansinę aplinką. Be kita ko, Liberalų frakcijos nariai siūlo 1.2 proc. GPM paramos skyrimą ir NVO sektoriui.

Taip pat siekiama palankesnio teisinio reguliavimo užsieniečiams steigti verslus Lietuvoje: vietoj privalomo dviejų vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio atlyginimo, trečiųjų šalių verslams Lietuvoje leisti apsiriboti vienu VDU, kuris Lietuvoje siekia 1 566,4 Eur.

Kita svarbi liberalų iniciatyva, pagerinsianti verslo aplinką – keisti viešųjų pirkimų įstatymą, pirmenybę viešųjų pirkimų konkursuose teikiant tiems paslaugų ar prekių tiekėjams, kurie siūlymuose nurodys bei užtikrins didesnį nei minimalus darbuotojų atlyginimą. Taigi skaidriai veikiančiam verslui bus sukurta daugiau galimybių laimėti viešuosius pirkimus. Negana to, siūlymas turėtų sumažinti ir šešėlinę ekonomiką bei prisidėti prie darbuotojų atlyginimų kėlimo klausimo.

Be kita ko, frakcijos nariai ėmėsi socialinio verslo sąvokos apibrėžimo, skatinant socialinio verslo plėtrą ir prisidedant prie visuomenei aktualių problemų sprendimų.

Nelogiškų draudimų bei ribojimų naikinimas

Liberalai ėmėsi ir dereguliavimo iniciatyvų, atšaukiant nelogiškus ar perteklinius ribojimus ar įstatymus, kurie tik dar labiau varžo ar didina biurokratiją. Pradedant nuo nepasiteisinusių alkoholio kontrolės priemonių, nuimant laiko ribojimus ir mažinant amžiaus cenzą, baigiant Lukiškių aikštės įstatymo panaikinimo iniciatyva.

Pavyzdžiui, inicijuotos viešųjų įstaigų savanoriškos veiklos darbo sutarčių sudarymo galimybės bei siūlymas leisti savivaldybių tarybų komisijoms vykdyti nuotolinius arba mišrius posėdžius.

Ypatingas dėmesys kultūrai

Itin didelio dėmesio per vienerius veiklos metus susilaukė kultūros sektorius, kuriam numatytas ženkliai didesnis finansavimas. Jau 2021 m. kultūrai buvo skirta 14 mln. eurų daugiau, nei numatė prieš tai veikusi Vyriausybė, o 2022 m. bus pridėta apie 34 mln. eurų. Taip pat patvirtinta Kultūros ministerijos plėtros programa, kurios dėka bus užtikrintas tęstinumas, o kultūrai planuojama skirti beveik 290 mln. eurų iki 2030 metų. Be kita ko, atnaujinta ir supaprastinta Paveldotvarkos programa, kuriai taip pat numatytas rekordinis biudžetas – 8,3 mln. eurų.

Pirmaisiais kadencijos metais buvo pasirašytas ir partijų susitarimas dėl švietimo politikos, kuris leis užtikrinti kultūros tęstinumą ir integraciją švietime, neformaliajame švietime, tiek mokymosi visą gyvenimą procese.