Pagalbinis apvaisinimas – kaip sukurti ir pacientų lūkesčius atspindintį teisinį reguliavimą?

Pagalbinis apvaisinimas ir amžinasis embrionų saugojimas – itin jautrios temos, talpinančios savyje daugybę problemų su kuriomis susiduria pacientai, negalintys susilaukti vaikų. Esamas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo reguliavimas Lietuvoje bene griežčiausias pasauliniame kontekste, o amžinojo embrionų saugojimo reikalavimas yra kritikuotinas daugeliu aspektų. Liberalai ėmėsi tobulinti esamą reglamentavimą. Siūloma koreguoti „amžinojo“ embrionų saugojimo nuostatas, paliekant 10-ties metų ribą, didinti Valstybės finansavimą pastoti negalinčioms poroms bei įteisinti vaisingumo išsaugojimo galimybę nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus.

Žiūrėkite spaudos konferenciją apie siūlomus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimus čia.

„Nors reglamentavimas skirtingose šalyse yra pakankamai nevienodas, tačiau Lietuva iki šiol išlieka viena didžiausius ribojimus taikančių šalių pasauliniame kontekste. Juo labiau, kad šie ribojimai neatitinka tarptautinių ir nacionalinių diagnostikos bei gydymo rekomendacijų, apibrėžiančių medicinos paslaugų teikimą tiek vaisingumo sutrikimų turintiems, tiek vaisingumo išsaugojimo siekiantiems asmenims“, – vardino priežastis, paskatinusias imtis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo korekcijų, vienas iš įstatymo iniciatorių, liberalas Arminas Lydeka.

Statistiškai, Lietuvoje kas šešta pora susiduria su nevaisingumu. Ir nors vis daugiau porų kreipiasi specialistų pagalbos, tačiau Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nustatyti reguliavimai – išlieka bene griežčiausi.

Siūloma amžiumi neriboti vaisingumo išsaugojimo galimybės

Liberalai siekia įteisinti vaisingumo išsaugojimo procedūrų atlikimą jaunesniems nei 14 metų asmenims, sergantiems onkologinėmis ir retomis ligomis, kuriems dėl intensyvaus taikomo gydymo kurso ar chemoterapijos, ateityje užkertamas kelias susilaukti vaikų.

Prof. Dr. Diana Ramašauskaitė spaudos konferencijoje pabrėžė vaisingumo išsaugojimo svarbą visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus.

„Lietuvoje nuolat mažėja gimstamumas, 2019 m. gimė 24 382 vaikai, o jau 2020 m. tas skaičius nebesiekė nė 23 000. Kiekvienas vaikas mums yra tikrai svarbus, o galimybė susilaukti vaikų – labai aktuali. 2017 m. įsigaliojęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tikrai leido daugeliui porų susilaukti vaikų, tačiau šios galimybės neturi vaikystėje onkologinėmis ligomis persirgę pacientai“, – spaudos konferencijoje sakė prof. dr. Diana Ramašauskaitė, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė.

Skaičiuojama, kad 1 iš 500 žmonių vaikystėje ar paauglystėje yra persirgęs onkologine liga. Remiantis statistikos duomenimis, ilgos trukmės išgyvenamumo tikimybė vaikų ir paauglių, persirgusių onkologine liga, grupėje yra apie 80 proc. atvejų, tačiau neretai po ilgo ir sunkaus gydymo jie ateityje susiduria su nevaisingumu, bet galimybės išsaugoti vaisingumo šie pacientai neturi.

„Nors turime reikiamos kvalifikacijos specialistus, atitinkamo lygio technologijas bei sukauptą patirtį, kuri leistų teikti vaisingumo išsaugojimo procedūras vaikams ir paaugliams, to šiuo metu negalime padaryti dėl teisinio reguliavimo nebuvimo“, – kalbėjo prof. dr. Diana Ramašauskaitė.

Amžinasis embrionų saugojimas – neatliepia pacientų lūkesčių

Lietuvoje galiojanti embrionų saugojimo tvarka yra įvairiapusiškai išskirtinė tarptautiniu kontekstu ir kritikuotina daugeliu aspektų. Remiantis užsienio valstybių praktika, liberalai Pagalbinio apvaisinimo įstatyme siūlo apibrėžti 10-tiems metų embrionų saugojimo ribą, vėliau suteikiant teisę pačioms poroms nuspręsti kaip elgtis su likusiais embrionais.

Visų pirma, amžinasis embrionų saugojimas taikomas, neatsižvelgiant nei į poros reprodukcines galimybes (ar moteris ateityje dar galės išnešioti ir pagimdyti daugiau vaikų), nei į embrionų kokybę, nei į pasikeitusias poros gyvenimo aplinkybes (sutuoktinių (partnerių) mirties ar skyrybų atvejais). Ir nors poros įstatymų nustatyta tvarka yra įpareigotos embrionus saugoti amžinai, valstybė šiam tikslui neskiria jokios paramos, o visos išlaidos dengiamos asmeninėmis pacientų lėšomis.

Doc. dr. Eglė Drejerienė, gydytoja akušerė ginekologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centro vadovė pabrėžė, kad nė vienoje pasaulio valstybėje nėra taikoma amžinojo embrionų saugojimo praktika.

„Įprastai, pora, kuri nori pasinaudoti Pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, turi sudaryti sutartį su lytinių ląstelių banku, toje sutartyje yra nutariami finansiniai ir medicininiai aspektai. Įprastai, moderniose šalyse sudaromas sutartys yra terminuotos, nurodomas terminas yra nuo 5-erių iki 10-tiems metų. Tokios terminuotos sutartys sudaromos visose Europos Sąjungos šalyse.  O Lietuva atsiduria unikalioje teisinio reguliavimo situacijoje, kurios nėra nė vienoje pasaulio valstybėje“, – kalbėjo doc. dr. E. Drejerienė.

Negana to, esamas amžinasis embrionų saugojimo reikalavimas ydingas, nes poros, norėdamos išvengti amžinojo embrionų saugojimo, pasiryžta vienintelei šiuo metu įstatymų tvarka numatytai galimybei – embrionų atsisakymui, donuojant juos kitų porų pagalbiniam apvaisinimui, o tokia praktika kelia daug etinių ir moralinių klausimų dėl embrionų donorystės pasirinkimo laisva valia bei pažeidžia donorystės kaip humanizmo idėjomis ir principais paremto sprendimo įgyvendinimą.

Projekte siūloma didinti Valstybės finansavimą pastoti negalinčioms poroms

Šiuo metu kompensuojami du IVF/ICSI gydymo ciklai poroms, negalinčioms pastoti. Tačiau tarptautinėje praktikoje vyrauja daug palankesnė pagalbinio apvaisinimo paslaugų finansavimo tvarka. Dažniausiai valstybės lėšomis yra kompensuojami 3 pagalbinio apvaisinimo IVF/ICSI gydymo ciklai. Liberalai taip pat siekia kompensavimo tvarką praplėsti iki 3 gydymo ciklų.

Gydytojas akušeris ginekologas, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos Nevaisingumo sekcijos pirmininkas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros vaisingumo centro vedėjas Rimantas Gricius pabrėžė, kad būtina nustatyti valstybės prisidėjimą onkologiniams arba labai retomis ligomis sergantiems ligoniams.

„Onkologiniams arba labai retomis ligomis sergantiems pacientams pagalbinio apvaisinimo procedūrų nei medikamentų Valstybė nekompensuoja, šie žmonės ir taip dėl ligos gydymo dažnai būna praradę pilną darbingumą“, – spaudos konferencijoje sakė R. Gricius.

Be to, jis pabrėžė, kad Lietuvoje dėl mažo gimstamumo nėra užtikrinama natūrali kartų kaita, kurią būtina didinti, o vienas iš veiksnių galėtų būti didesnis pagalbinio apvaisinimo finansavimas.

„Pagalbinio apvaisinimo metu kasmet gimsta apie 400 naujagimių, o jei būtų kompensuojama daugiau ciklų, tas skaičius ženkliai išaugtų“, – kalbėjo R. Gricius.

Lietuva iki šiol išlieka viena didžiausius ribojimus taikančių šalių pasauliniame kontekste. Juo labiau, kad šie ribojimai neatitinka tarptautinių ir nacionalinių diagnostikos bei gydymo rekomendacijų, apibrėžiančių medicinos paslaugų teikimą tiek vaisingumo sutrikimų turintiems, tiek vaisingumo išsaugojimo siekiantiems asmenims.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Armino Lydekos inicijuoto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto pakeitimai planuojami pateikti jau spalio 12 d. Seimo posėdyje.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – Dž. G. Barysaitė).