E. Rudelienė: Jaunimas gali tapti politiškai aktyviausia piliečių grupe

Kuo toliau, tuo didesnę įtaką politinei sistemai darys jaunimas, todėl valdžios institucijos turi išsiugdyti gebėjimą girdėti šios amžiaus grupės poreikius. Taip teigė, šį ketvirtadienį prasidėjusiame „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ renginyje – Jaunimo politikos festivalis dalyvavusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Edita Rudelienė.

„Nacionalinėje politikoje jaunimo politikos reikalams dėmesys dažniausiai skiriamas tik šventinėmis progomis – tai turi keistis. Jau pavasario sesijoje įregistravome įstatymo projektą, kuriuo rinkimų amžiaus cenzas patekti į parlamentą mažėtų nuo 25 iki 21 metų. Matome, kiek daug iniciatyvų ir energijos turi ši amžiaus grupė, tačiau politinėse institucijoje atstovavimo jaunimo reikalams dar vis yra per mažai. Manau, kad pasitikėti jaunimu – brandžios valstybės bruožas, o jauni Lietuvos žmonės nesiskiria nuo daugelio Europos Sąjungos valstybių jaunų žmonių, kur rinkimų cenzas yra daug mažesnis“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujanti E. Rudelienė.

Europos Sąjungoje Lietuva yra numačiusi vieną aukščiausių amžiaus barjerų patekti į nacionalinį parlamentą – 25 metus. Tokią aukštą kartelę taiko tik Italija, Kipras ir Graikija. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių į parlamentus gali būti išrinkti 18–21 metų piliečiai.

Politikė tvirtina palaikanti iniciatyvą mažinti ir balsavimo amžiaus cenzą savivaldybės rinkimuose, kad balsavimo teisę turėtų asmenys nuo 16 metų – tai padėtų „atjauninti“ savivaldą. Tyrimai rodo, jog šiuo metu savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis yra 51 metai ir 9 mėnesiai, o jaunesnių savivaldybių tarybų narių, patenkančių į amžiaus grupę nuo 25 iki 34 m. yra vos apie 10 proc. Mažiausiai savivaldybių tarybų narių, apie 1 procentą, patenka į amžiaus grupes iki 24 m.

„Rinkimų balsavimo amžiaus cenzą reiktų mažinti ir savivaldoje, nes tai būtų ne tik teorinis politinės sistemos mokymasis, bet ir susidūrimas su konkrečia praktika – kas yra partijos, kandidatai, ką veikia tarybos nariai, kokios jų funkcijos, ką veikia meras ir t.t. Jaunimas daug anksčiau galėtų pradėti kaupti politinę patirtį – taip ateityje turėtume dar stipresnių politikų“ – sakė liberalė E. Rudelienė.

Nors esame linkę manyti, kad per nepriklausomybės laikotarpį jauni žmonės gyvena vis geriau, t.y. jaunimui atsiranda vis daugiau galimybių, tačiau ne visi sugeba jomis pasinaudoti. Dar tebeegzistuoja didelė atskirtis tarp jaunų žmonių iš miesto ir regionų, ypač kalbant apie švietimą. Pastariesiems, anot E. Rudelienės, barjerai gal ne padidėjo.

„Tyrimų rezultatai rodo, kad žmonės, kurie eina į rinkimus tik gavę teisę balsuoti, bus linkę šiame procese dalyvauti ir toliau. Turėtume skatinti jaunus žmones regionuose kuo anksčiau pradėti reikšti savo politines pozicijas, kad išvykę į didmiesčius, nepamirštų savo kraštų reikalų“, – teigė E. Rudelienė.

Jaunimo politikos festivalio tikslas yra dalintis patirtimis, žiniomis ir atšvęsti Europos jaunimo sostinės metus Klaipėdoje. Į Klaipėdoje vykstančią konferenciją susirinko ne tik jaunimas, bet savivaldybių specialistai bei jaunimo darbuotojai iš Lietuvos. Taip pat atvyko svečiai iš Bulgarijos, Lenkijos, Latvijos bei Portugalijos.