Šiandien Seimas svarstys įstatymo projektą, kuriuo siūloma V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą. Registruotame projekte siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.
„Prezidento institucija atsirado tik 1992 metais įsigaliojus Konstitucijai, tačiau tai nereiškia, jog iki tol neturėjome valstybės vadovo. Nebuvo taip, kad Lietuvą valdė prezidiumas ar kitas kolektyvinis organas, kaip kokiame kolūkyje. Vytautas Landsbergis veikė kaip valstybės vadovas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, skyrė pareigūnus, tvirtino oficialius dokumentus savo parašu ir t.t.“, – teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Nors mažai kam kyla abejonių dėl V. Landsbergio vaidmens valstybės atkūrimo procesuose, vis dar diskutuojama ar pasirinktas teisingas teisėkūros kelias apibrėžti V. Landsbergio vaidmenį Lietuvos istorijoje. Dalis Seimo opozicijos jau pareiškė, jog iniciatyvos paskelbti V. Landsbergį valstybės vadovu greičiausiai nepalaikys.
„Apsispręsti dėl Jono Žemaičio, dėl Adolfo Ramanausko-Vanago argumentų užteko, nors istorinė distancija ir aplinkybės buvo visai kitos. Nepalaikantys iniciatyvos dėl V. Landsbergio paskelbimo valstybės vadovu teigia, kad dar reikia platesnių diskusijų, išgirsti visas nuomones, „pasiderinti“ pozicijas. Gal tikrai 30 metų diskusijų dar neužtenka, gal dar per anksti apie tai kalbėti?“, – ironiškai klausia E. Gentvilas.
Įrašykite vardą
Įrašykite el. paštą
Neteisingas el. pašto adresas
Įrašykite žinutę
