Liberalų sąjūdžio frakcija: tiesioginiai merų rinkimai turi tapti Konstitucine nuostata

Antradienį Seimas sprendžia dėl Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikiamo siūlymo tiesioginiai renkamų merų institutą įtvirtinti Konstitucijoje. Konstitucinio įstatymo projekte siūloma, jog savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus ketveriems metams rinktų Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

„Dabartinis galių balansas tarp mero ir tarybos yra geras. Konstitucijoje reikia įtvirtinti tik pačią tiesiogiai renkamo mero idėją, o konkrečias funkcijas galima apibrėžti atskiru įstatymu. Šiuo metu tai vienintelis pasiūlytas sprendimas, kuris gali sutelkti platų pritarimą“, – sakė buvusi Trakų merė ir naujausia Seimo narė Edita Rudelienė.

Siūlomą projektą savo parašu parėmė ir opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.

Balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija, kaip vieną iš galimų sprendimų pasiūlė, jog naujai tiesiogiai renkamų merų funkcijas galima būtų apibrėžti atskiru įstatymu. Alternatyvų projektą pateikė ir opozicijos atstovai – į Konstituciją būtų įrašyta, kad išrinktas savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas. Tačiau, anot Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko Ričardo Juškos, opozicijos projektas problemos iš esmės neišspręstų.

„Alternatyvus opozicijos siūlomas projektas nieko neišspręstų ir užprogramuotų tą pačią problemą, vos tik kas sugalvotų dar sykį kreiptis į Konstitucinį Teismą. Labai nesinorėtų užstrigti ir neradus sprendimo žengti žingsnį atgal į 2015-tuosius. Norint pakeisti Konstituciją, Seimas privalo rasti bendrą sutarimą ir teisiškai tvarkingai išspręsti šią problemą“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis R. Juška.