Artėjantis masinis skiepijimas Lietuvoje kelia daugybę klausimų, kaip praktiškai bus galima užtikrinti sklandų ir kuo greitesnį skiepijimo procesą. Mūsų nuomone, norint pasiekti iškeltą ambicingą tikslą ir skiepijimo tempus balandžio mėnesį padidinti iki 30 tūkstančių per dieną, reikia radikaliai mažinti gydytojams tenkančią biurokratinę naštą.
Šiuo metu apie 80 proc. skiepijimo laiko užima dokumentų tvarkymas. Dabar, kai skiepijami medikai, dalis dokumentų užpildoma iš anksto, tačiau prasidėjus masiniam skiepijimui dėl to gali kilti problemų. Pacientui reikia užpildyti ilgus klausimynus, tad kai kuriais atvejais, ypač jei tai vyresnio amžiaus žmonės, procedūra gali užtrukti kur kas ilgiau nei numatytos 15 minučių.
Antrą kartą skiepijantis visų dokumentų pildyti nereikės, bet bus privalomas paciento būklės įvertinimas. Norint pagreitinti skiepijimo procesą, būtina mažinti reikiamos dokumentacijos kiekį, kad šiuo metu ir taip didžiulius darbo krūvius patiriantys medikai galėtų atlikti savo tiesioginį darbą.
Nerimą kelia ir sudėtingos vakcinos laikymo sąlygos bei itin trumpas jos galiojimo laikas. Turime turėti omenyje, kad viename vakcinos buteliuke yra 6 dozės. Praskiestos ir naudojimui paruoštos vakcinos cheminis ir fizinis stabilumas išlieka 6 valandas.
Mikrobiologiniu požiūriu vaistinis preparatas turi būti vartojamas nedelsiant. Vadinasi, skiepijant gyventojus privalo būti užtikrinta gyva eilė – turime turėti aiškų algoritmą, kuriuo vadovaujantis gyventojui neatvykus ar dėl tam tikrų priežasčių negalint skiepytis, būtų numatoma, ką skiepyti toliau ir kaip tuos žmones operatyviai informuoti.
Mes, kaip savivaldybių vadovai, tam ruošiamės ir tikime, kad iš ministerijos taip pat sulauksime dar daugiau informacijos. Dėl trumpo vakcinų galiojimo termino, problemų gali kilti ir skiepijant atokiose kaimo vietovėse gyvenančius senyvo amžiaus žmones, kurie patys negali atvykti į gydymo įstaigą.
Sausį Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktas teisės aktų, reglamentuojančių COVID–19 skiepijimo tvarką, antikorupcinis vertinimas parodė, kad šiuo metu nėra reglamentuota, kokia tvarka ir prieš kiek laiko į prioritetinius sąrašus įtraukti asmenys informuojami apie galimybę pasiskiepyti, kaip keičiami sąrašai jiems nepageidaujant ar negalint skiepytis tam tikru laiku ir kam būtų skiriamos jau užsakytos vakcinos tokiais atvejais. Taip pat dar nėra iki galo aišku, ar norint pasiskiepyti bus privalomas antikūnų testas – jei taip, procedūra dar labiau išsitęs ir komplikuosis.Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, suderinus su skiepijimą organizuojančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, skiepijimas gali būti atliekamas ir kitose vietose, kai skiepijimus atlieka skiepijančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistas.
Mūsų nuomone, siekiant greitesnio, lankstesnio ir gyventojams prieinamesnio skiepijimo proceso, šią tvarką reikėtų išnaudoti. Nuo kovo 1 d. skiepyti galės išplėstinės praktikos vaistininkai, turintys papildomą profesinę kvalifikaciją ir praėję papildomus mokymus. Gavę papildomą licenciją, tokie vaistininkai galės teikti skiepijimo paslaugas vaistinėse, kuriose užtikrinamos tinkamos patalpos ir visų reikalavimų laikymasis. Taip pat siūlytume apsvarstyti ir mobiliųjų skiepijimo punktų galimybę.
Tai, kad Lietuvai pirmą kartą susiduriant su tokiais skiepijimo mastais ir tempais, vis dar nėra aiškaus ir skaidraus skiepijimo proceso reglamentavimo, verčia sunerimti. Labai nesinorėtų, kad kylant nesklandumų skiepijimo procese savivaldybės taptų atpirkimo ožiais.
Tikimės, kad Ekstremalių situacijų valdymo komitetas pateiks rekomendacijas savivaldybėms su konkrečiai apibrėžtais procesais, kaip valdyti gyventojų srautus. Tokios rekomendacijos ne tik palengvintų darbo procesą, bet ir galėtų suteikti reikiamus atsakymus šiuo, visuomenei jautriu klausimu. Mes, vietoje dirbantys vadovai, taip pat turime patirties ir galime ja pasidalinti. Bendravimas su savivalda vyksta, jis tikrai kitoks nei pernai, tačiau galėtume dirbti dar glaudžiau.
Įrašykite vardą
Įrašykite el. paštą
Neteisingas el. pašto adresas
Įrašykite žinutę
