P. Auštrevičius. Lietuvos aplinkosauga: kaip nepaskęsti srutų voniose ir baseinuose?

Populiarus klausimas – kaip smarkiai ir kiek dešimtmečių teršiamos mūsų marios, Baltijos jūra, galbūt – upės ir ežerai? Kitas, ne toks retorinis – ko reikia, kad aplinkosaugos sistema, į kurią Lietuvoje per artimiausią dešimtmetį žadama investuoti net 14 milijardų eurų, veiktų ir būtų kontroliuojama ne vien tiktai prokurorų?

Jei tikėsime viešai girdimomis prielaidomis, iš popieriaus ir medienos pramonės įmonės per parą į marias patekdavo apie 2,5 tūkst. kubinių metrų nuotekų. Tai yra lygiai tiek, kiek vandens telpa olimpiniame baseine! Edmundas Jakilaitis skaičiuoja vaizdingiau – per metus kiekvienam Lietuvos gyventojui išeitų po dvi vonias srutų.

Lietuva žaliuoja. Buvęs „žaliųjų“ Vyriausybės aplinkos ministras K. Navickas „Panoramai“ tvirtina, kad aplinkosauga, jos suvokimas Lietuvoje apsiriboja ūkininkų ir medžiotojų interesais. Sunku nesutikti, kai simbolis – nuo „žaliojo“ rankos kritusi stumbrė.

Kas turės pakankamai ryžto Lietuvos aplinkosaugos sektoriuje įtvirtinti bent šiokius tokius europietiškus standartus? Kas kontroliuos, kad jų būtų laikomasi? Ar įmanoma sistema, kuri greičiau nei per du dešimtmečius už pakarpos pagriebtų korumpuotą miesto ar rajono aplinkosaugininką, galimai sąmoningai ar per klaidą aplaidų merą, administracijos direktorių ar kitą pareigūną?

Atliekos anksčiau ar vėliau kyla į paviršių. Po to apgailestauti, atsiprašyti? Jei bausmės neatgrasys nuo nuodijimo, jei bus galima kelis šimtus tūkstančių kasmet pasilikti kišenėje, ir viską, kas nereikalinga, išplauti per avarinį vamzdį – kas mums tada iš atsiprašymų?

Akivaizdu: dabartinis valstiečių ir „žaliųjų“ buvimas valdžioje kenksmingas aplinkai ir žmonėms. O teršimas, pilnos teršalų vonios ir baseinai yra ne kas kita, kaip smurtas artimoje aplinkoje.

Todėl Lietuvai reikia naujos lyderystės, šviežio priemonių plano, kuris aplinkosaugos sektoriuje leistų įtvirtinti edukaciją, prevenciją, adekvačias bausmes už nusižengimus ir t.t. Planas (įstatymas) turi būti ne mažiau detalus nei tas, kuris prieš keletą metų davė rezultatų kovojant su smurtu šeimose.

Į kovą su klimato kaita Lietuva ruošiasi investuoti 14 milijardų eurų – sutikite, sunku šią sumą įsivaizduoti. Kaip šias investicijas paversti prasmingomis? Nauji atsakingo vartojimo įpročiai, modernūs valymo įrenginiai, populiarios grotažymės facebooke, keli atsakingo verslo pavyzdžiai? Reikės daugiau.

Būtų gražu, jei buvęs šios Vyriausybės narys, į Briuselį komandiruotas už aplinką ir vandenynus atsakingas eurokomisaras V. Sinkevičius parodytų pavyzdį. Bristi iš dumblo darbas nelengvas. Nuo plačiųjų vandenynų – prie Lietuvos marių ir miškų.