Patekimas į vaikų darželius: kaip užbaigti kovas dėl vietos po saule?
Paradoksalu, kad politikams planuojant tramvajų ir kuriant elektroninių paslaugų kultą, mūsų šalies didmiesčių tėvai vis dar kaunasi dėl vietų darželyje ar mokykloje, kaip ir prieš pusę amžiaus. Miestų planavimo specialistų teigimu, šią problemą kuria ne darželiams ir mokykloms skirtų pastatų trūkumas ar mokytojų bei ugdymo darbuotojų stygius. Didžiausia bėda, kad ši paslauga gyventojams teikiama ne ten, kur ji labiausiai reikalinga.
„Vilniuje ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ši paslauga tėvams yra teikiama nekokybiškai. Kelis dešimtmečius sostinėje tęsiasi kova dėl vaikų vietos po saule vien todėl, kad mokyklos ir darželiai yra ne ten, kur jie labiausiai reikalingi“, – kalbėjo architektas Vytas Lužys, Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas į Vilniaus savivaldybės tarybą.
Darželiai neatitinka demografinės situacijos
Tokią situaciją, pasak V. Lužio, nulemia skirtinga miesto mikrorajonų demografija. „Visi žinome, kad vienuose rajonuose dominuoja jaunos šeimos, turinčios mažus ar mokyklinio amžiaus vaikus, kituose rajonuose didesnes gyventojų grupes sudaro senyvo amžiaus žmonės. Mokyklos ir darželiai dažnu atveju buvo statyti prieš 30-40 metų tuose rajonuose, kuriuose dabar gyvena didžioji dalis senyvo amžiaus žmonių“, – sakė architektas.
Pasak V. Lužio, jaunos šeimos, gyvenančios naujuose rajonuose, kuriuose nebuvo statyti nei darželiai, nei mokyklos, arba jų kiekis yra labai ribotas, priverstos kovoti dėl vietos šiose ugdymo įstaigose. „Kitas pasirinkimas – vežioti vaikus į mokyklą ar darželį gretimame mikrorajone. Tokiu atveju atsiranda kiti nepatogumai: transporto spūstys, laiko švaistymas kelionėms, oro tarša, triukšmas ir daug kitų neigiamų dalykų“, – vardijo jis.
Pasak dviejų vaikų mamos Evelinos Paulavičienės, nepatekimas į vaikų darželį priverčia keisti net ir gyvenamąją vietą. „Prie namų darželio negavome, o vežti vaiką ryte per kamščius į kitą miesto pusę buvo itin nepatogu. Kartu su vyru priėmėme sprendimą keisti gyvenamąją vietą – turėjome keltis į kitą butą. Paskaičiavome, kad vaiką į darželį vežiosime keturis su puse metų, todėl nusprendėme, jog lengviau bus pakeisti gyvenamąją vietą nei kasdien vargti vežiojant vaiką per kelis mikrorajonus“, – pasakojo E.Paulavičienė.
Naujų darželių statybos niekada nepasivys poreikio
Architekto teigimu, savivaldybės pažadas statyti naujus darželius ir mokyklas tik skamba patraukliai, tačiau problemos neišsprendžia. „Net išpildžius šį pažadą, darželių pasiūla niekada nepasivys poreikio. Per paskutinius 30 metų pastatyta viena nauja mokykla – Balsiuose. Kol ši mokykla buvo pastatyta ir įrengta, tie vaikai, kuriems Balsiuose jos reikėjo, baigė mokyklas važinėdami į kitus mikrorajonus. Kituose rajonuose, kur itin stigo mokyklų, vaikai taip pat užaugo ir išvažiavo iš vieno rajono į kitą. Statybos niekada nepasivys poreikio, todėl paslauga tėvams visada bus teikiama ne ten, kur ji reikalinga“, – tvirtino architektas.
Jis įvardijo efektyviausią šios problemos sprendimą: tai – mobilūs darželiai ir mokyklos. „Daug Vakarų Europos šalių, atsižvelgdamos į besikeičiančius bendruomenių poreikius, įrengia ir naudoja mobilius modulinius darželius bei mokyklas. Užsienio šalių specialistai seniai yra patvirtinę, kad tik toks sprendimas leis įveikti problemą, kylančią dėl kintančios demografinės situacijos. Tikiu, kad problemos dėl darželių Vilniuje baigsis, kai imsimės šio plano“, – teigė V. Lužys.
Moduliai atsiras „karščiausiuose taškuose“
Architektas išskyrė ir svarbiausius modulinių darželių bei mokyklų privalumus. „Visų pirma, jie gali atsirasti pakankamai greitai ten, kur darželio ar mokyklos paslauga reikalinga šiandien, o ne po 30 metų. Tėveliams nebereiks veltui švaistyti laiko kelionėse, sumažės kamščiai mieste, mažės tarša ir triukšmas, taip pat ir kuro sąnaudos. Vaikai rytais galės ilgiau miegoti. Juk visi tėvai žino, kokia saldi mažiesiems kiekviena miego minutė“, – kalbėjo jis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad mobilieji darželiai ir mokyklos yra moduliniai. „Jie yra sudaryti iš atskirų modulių – pilnai suformuotų patalpų. Didėjant ar mažėjant mokinių arba darželinukų skaičiui, moduliai gali būti primontuojami ar išmontuojami, kad pastatas atitiktų klasių bei grupių skaičiaus poreikį. Tinkamo dydžio klasės leidžia pagerinti mokytojų darbo našumą ir geriau paskirstyti jų krūvį. Taip pat svarbu paminėti mažėjančias pastatų šildymo išlaidas“, – sakė V. Lužys.
Jis teigė, kad tokiu būdu nebus investuojama į plytas, kurios po poros dešimčių metų bus niekam nereikalingos. „Darželis ir mokykla privalo įsikurti kuo arčiau vaiko namų, todėl turime kliautis Vakarų Europos didmiesčių geriausia patirtimi ir vykdyti programą „Darželis ir mokykla mano kieme“, kurios pagrindas – mobilios modulinės ugdymo įstaigos mūsų vaikams“, – kalbėjo architektas.
