,,Švietimas – sėkmingos visuomenės pagrindas“, – sako kandidatė į Jonavos rajono savivaldybės tarybą Lina Astrauskė. Kalbėdama apie tai, liberalė neslepia, jog įžvelgia ne vieną problemą, kuri turėtų būti sprendžiama ne tik nacionaliniu, bet ir savivaldos lygmeniu: L. Astrauskės žodžiais tariant, aiškiai įvardyti iššūkiai, bendradarbiavimas su švietimo bendruomene ir dėmesys kiekvieno vaiko galimybėms bei poreikiams – kelias, vedantis laimingos asmenybės, o kartu ir visuomenės formavimosi link.
– Visuomenės švietimas – su kuo Jums siejasi šis žodžių junginys?
– Vienareikšmiškai – su sėkmingos visuomenės pagrindu. Kuo daugiau žmonių bus išsilavinę, tuo daugiau naudos turės tiek pats žmogus, tiek visa valstybė. Kodėl? Išsilavinęs žmogus yra finansiškai raštingas, vadinasi jis geba elgtis su gaunamomis pajamomis, supranta taupymo mechanizmus, taip jaučiasi saugiau, kas galiausiai daro įtaką ir psichologinei savijautai. Tokios asmenybės yra labiau linkusios rūpintis ir savo sveikata, stengtis sveikai maitintis, daugiau laiko praleisti aktyviai. Galiausiai – išsilavinusiam žmogui lengviau rasti darbą, siekti karjeros aukštumų. Paminėjau tik kelis pavyzdžius, bet link ko vedu? Kuo daugiau lėšų skirsime švietimui, tuo ilgainiui mažiau lėšų reikalaus kitos sritys. Švietimas – turi būti prioritetinė sritis, neatsiejama nuo visuomenės brandos bei augimo.
– Kaip vertinate dabartinę švietimo politiką?
– Galiu pasakyti, kad įžvelgiu man nepatinkančias tendencijas. Tarp mūsų vis dar gajus įsivaizdavimas, kad jei vaikas puikiai moka matematiką, jis privalo puikiai mokėti ir fiziką, ir chemiją. Tik tai jam esą užtikrins gerą karjerą. Remdamiesi tokiu įsivaizdavimu, mes spaudžiame mokinius mokytis būtent taip, jog jie iš paskutiniųjų stengtųsi įtilpti į šiuos ,,rėmus“. Visi matėme, koks šurmulys kilo, kai paaiškėjo, kad didelė dalis Jonavos moksleivių neišlaikė matematikos egzamino.
Sutinku, kad mokytis reikia viską – skirtingų dalykų žinios reikalingos dėl bendrojo išsilavinimo, tačiau, manau, jog tėvai ir pedagogai turėtų pabandyti atrasti stipriąsias kiekvieno individualaus mokinio vietas ir nukreipti jį ta linkme, kurioje jis galės pasiekti geriausių rezultatų. Visiškai nesvarbu, ar bus pasirinktas universitetas, kolegija ar profesinė mokykla.
Deja, nemaža dalis žmonių iki šiol nepalankiai vertina pastarąsias, nors puikiai žinau ne vieną sėkmės istoriją, kai profesinį išsilavinimą įgiję žmonės gali pasigirti puikiomis karjeromis. Mano nuomone, reikėtų siekti to, kad žmonės suprastų, jog nėra blogo mokymosi kelio, svarbiausia, kad jis būtų pasirinktas tinkamai. Juk vienas mokinys gali tapti geru gydytoju, kitas – puikiausiu automobilių mechaniku. Svarbiausia, kad tas jaunas žmogus atrastų sau tokią specialybę, kuri jam patiktų. Neabejoju, kad kai žmogus myli savo darbą, jis ne tik jaučiasi gerai, bet ir puikiai atlieka savo pareigas.
– Ar manote, kad savivalda turi pakankamai galios prisidėti prie visuomenės švietimo?
– Savivalda gali užduoti toną, nukreipti tinkama linkme. Tam būtina bendradarbiauti ne tik su mokytojais, bet ir su tėvais. Šioje vietoje būtinas visų įtraukimas: savivaldos, tėvų, mokinių, pedagogų. Labai puikiai žinau, kad mokytojai negali visko padaryti vieni. Reikia pripažinti, kad daug jų jėgų atima ant pečių ,,užkrautas“ popierizmas, įvairios ataskaitos. Iniciatyvoms nebelieka laiko…
Nepaisant to, jei būtų įvardytas vieningas tikslas, žinotume kokius uždavinius kiekvienas turime atlikti. Savivalda šioje vietoje turi ne bandyti ieškoti kaltų, skaldyti visuomenę, o vienyti. Tik kalbėdami ir bendradarbiaudami galime išspręsti problemas.
Žinoma, visų pirma, reikia garsiai jas įvardinti ir neapsimesti, kad dabar viskas yra gerai. Todėl drąsiai teigiu – bendradarbiavimas yra raktas į sėkmę.
– Esate MB ,,Ileka“ vadovė, Kauno prekybos ir amatų rūmų Jonavos filialo tarybos narė, Jonavos rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo komisijos narė, ,,Versli Lietuva“ mentorė Spiečiuose. Tai leidžia teigti, kad verslumas – neatsiejama jūsų gyvenimo dalis. Verslumo svarba neretai akcentuojama ir kai kalbama apie visuomenės švietimą. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? Ar Jonavoje skiriama pakankamai dėmesio tam?
– Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad mūsų mieste įgyvendinama ,, Junior Achievement“ programa. Jos dėka Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje veikiančių mokyklų pradinukų mokytojos neseniai turėjo galimybę įgyti žinių, padėsiančių ugdyti mokinių verslumą.
Programoje jau ne vienerius metus dalyvauja ir abi Jonavos gimnazijos. Gimnazistai ne kartą steigė mokomąsias bendroves, kurios suteikė galimybę įgyti praktinius verslo kūrimo įgūdžius. Įvertinus parodytus rezultatus, pernai J. Ralio gimnazijos komanda netgi buvo pripažinta kaip viena iš devynių stipriausių Lietuvoje.
Suprantu, kad tokia papildoma veikla labai didelis iššūkis pedagogams, tačiau vaikai gauna didelę naudą. Nors neretai žmonės verslumą tapatina su verslu, nereikėtų dėti lygybės ženklo tarp šių dviejų žodžių. Verslumas apima žmogaus derybinius gebėjimus, viešąjį kalbėjimą, finansinį raštingumą… Paminėti įgūdžiai svarbūs ne tik versle, bet ir kiekvieno gyvenime: mokėjimas aiškiai komunikuoti, išreikšti savo mintis, gali padėti daugybėje kasdieninių situacijų.
Kalbant apie finansinį raštingumą, manau, jog kiekvienas žmogus turi mokėti taupyti, planuoti savo išlaidas. Finansiškai raštingi žmonės geriau supranta ir visuomenei svarbius procesus: kaip surenkamas biudžetas, kaip veikia viešųjų paslaugų finansavimas.
Dėl to esu įsitikinusi, kad verslumo ugdymas privalo išlikti kaip vienas iš jonaviečių švietimo prioritetų.
Lina Astrauskė – MB “Ileka” vadovė, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Jonavos filialo tarybos narė, Jonavos rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo komisijos narė, “Versli Lietuva” mentorė Spiečiuose.
Išsilavinimas – KTU Tarptautinio verslo magistras.
Numeris Liberalų sąjūdžio sąraše – 3
Politinė reklama. Bus apmokėta iš Liberalų sąjūdžio partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr. 10 rinkimų sąskaitos.
