Jonava – puikus miestas, tačiau visada yra kur tobulėti – tuo neabejoja Liberalų partijos sąrašą į rajono tarybos rinkimus vedantis Kęstutis Macionis. Ne vienerius metus aktyvioje politinėje veikloje dalyvaujantis jonavietis pasakoja, kad vis dar matomas problemines sritis puikiai identifikuoja ir patys gyventojai. Geriau juos suprasti bei surasti galimus sprendimo būdus padeda ir darbo taryboje metu sukauptos žinios, ir nuolatinis siekis būti aktyviu bendruomenės nariu. Apie tai – interviu su pačiu K. Macioniu.
– Daugumai jonaviečių, ko gero, esate žinomas kaip verslininkas, kartu su šeima gyvenantis Jonavoje. Ar čia gimėte ir augote?
– Mano mama yra kilusi iš Kauno, tėtis – kėdainiškis, tačiau iki kol man suėjo 5-eri metai, mūsų šeima gyveno Kaune, Žaliakalnio mikrorajone. Taip susiklostė, kad tėtis, turėdamas mechanikos inžinieriaus specialybę, buvo paskirtas dirbti į tuometinį ,,Azotą“ (aut. past. dabar AB ,,Achema). Dėl to mes gavome vieno kambario komunalinį butą Jonavoje Kosmonautų gatvėje ir atsikraustėme gyventi čia. Tad čia augau, ėjau į darželį, lankiau mokyklą. Kadangi, būtent, Jonavoje pradėjau formuotis kaip žmogus, laikau save pilnaverčiu jonaviečiu.
– Studijavote Kauno technologijų universitete. Pastebima, kad dalis jaunų žmonių, pasirinkusių studijas dideliuose miestuose, nusprendžia likti gyventi juose, nebegrįžta į Jonavą. Ar jūs neturėjote minčių palikti šį miestą?
– Gal kažkuriuo momentu ir turėjau, bet pradėjau dirbti šeimos versle Jonavoje. Mokslus derinau su darbu – į paskaitas važinėdavau, Kaune nebuvau apsistojęs. Faktas, jog Jonava labai patogi geografiškai: į universitetą nuvažiuodavau greičiau nei mano studijų kolegos, gyvenantys kitame Kauno gale.
Pabaigęs studijas, jaučiau pareigą tęsti darbą kartu su tėčiu. Jaučiau ir norą, nes man patiko mūsų veikla. Matyt, turėjau tą verslumo gyslelę – juk yra ne vienas pavyzdys, kai vaikai nepaseka tėvų pėdomis, nors šie labai stiprūs verslininkai.
Dar vienas aspektas, paskatinęs mane likti čia – visada jaučiau, kad pati Jonava man yra labai brangi. Negali nejausti sentimentų miestui, kuriame užaugai. Negali nematyti ir to, kaip stipriai jis pasikeitė, užaugo, tapo kur kas patogesnis, gražesnis.
Tikrai buvo etapas, kai Jonava buvo siejama su provincialumu ne iš gerosios pusės. Puikiai pamenu, kad 2011-aisiais darbą pradėjusi mūsų koalicija diskutavo, kaip pritraukti verslus, kurie leistų jonaviečiams rasti jų mieste viską, ko reikia komfortui. Juk buvo laikas, kai neturėjome net ir modernios degalinės ar greito maisto restorano. Akivaizdu, kad mūsų miestas nuolat progresavo.
– Kaip vertinate dabartinę Jonavą? Galbūt įžvelgiate tobulintinas sritis, kokią viziją šiam miestui mato liberalai?
Dabar Jonava – puikus miestas. Neabejoju, kad tą patį pasakytų kiekvienas mūsų komandos narys. Mes džiaugiamės čia gyvendami, kviečiame draugus atvykti pas mus. Iš jų taip pat girdime gražius atsiliepimus.
Nepaisant to, tobulėti visada yra kur. Mūsų akimis, kad progresas vyktų toliau, reikia identifikuoti problemas bei asmenų grupes, kurios jas jaučia. Dabar turime išpuoselėtą infrastruktūrą, bet reikia nepamiršti ir kitų ne tik plika akimi matomų iššūkių.
Bendraujant su jonaviečiais nesunku pastebėti, kad jie patys gali įvardyti ne vieną tobulintiną sritį.
Pavyzdžiui, viešai daug kalbama apie senjorų užimtumą, kuris realiai yra ,,pilkojoje zonoje“. Jie lyg ir turi Trečiojo amžiaus universitetą, bet jis veiklas pateikia tik savo studentams. Svarbu įveiklinti šiuos žmones ne tik tam, kad jie nesijaustų vieniši ar puoselėtų savo įgūdžius. Šiuo metu nemažai dėmesio skiriama vaikų dienos centrams. Panašaus formato įstaigos, manau, sudomintų ir senjorus.
Neįgalieji taip pat turėtų sulaukti daugiau dėmesio. Taip, mes padarome kokį nors patogesnį, jiems skirtą nuvažiavimą, bet reikėtų pagalvoti apie visapusiškai draugišką, patogų, integruotis bei tobulėti padedantį miestą.
Tas pats su sporto salių, sporto infrastruktūros užimtumu – turime išpuoselėtas, atnaujintas sales, kurios neretai būna rezervuotos Sporto centro, kai tam tikra veikla kartais ten net nevyksta. Sukūrus bendrą sistemą, salėmis galėtų naudotis kur kas daugiau žmonių. Vasarą jonaviečiai aktyviai naudojasi lauko aikštelėmis, o žiemą norint pažaisti krepšinį, tenka gerokai paieškoti sau vietos…
Bendraujant su rinkėjais išgirdome ir mokyklinukų tėvų, gyvenančių užmiestyje keliamus klausimus. Pavėžėjimas iki mokyklos – suorganizuotas, bet jei vaikas nori lankyti būrelius ar meno mokyklą, tada kyla sunkumų, kaip grįžti namo. Gerai, jei jis randa sau patogų viešojo transporto maršrutą, o jei ne – užklasinės veiklos tenka atsisakyti.
Ir tai – tik keletas egzistuojančių problemų, kurias mums įvardija gyventojai. Jos nėra sunkiai sprendžiamos, tereikia politinės valios.
– Kaip jūs atsidūrėte politikoje?
– Pati politika, politiniai klausimai mane domino jau nuo paauglystės. Tada Lietuvoje buvo du laikraščiai – ,,Respublika“ ir ,,Lietuvos Rytas“. Būtent pastarąjį užsakinėdavo mano tėtis. Pamenu, kad aš laikraštį perskaitydavau nuo pradžios iki pabaigos, bet labiausiai mano dėmesį prikaustydavo politinės, istorinės temos. Žiūrėdavau ir visas televizijos laidas, kuriose buvo kalbama apie jas. Visgi, tuo metu tikrai neturėjau jokių minčių, kad kada nors pasuksiu į politinį kelią.
Vėliau, jau kai pats pradėjau kurti savo šeimą ir auginau vaikus, pastebėjau, kad nuolat įsitraukiu į bendruomeninius reikalus: buvau išrinktas į tėvų komitetą, prisidėdavau prie mokyklos reikalų tvarkymo. Man patiko pačiam imtis iniciatyvų, jaučiau, kad buvimas bendruomenėje, o ne nuošalyje, atneša džiaugsmo.
Taip po kažkurio laiko tapau ir liberalių pažiūrų partijos dalimi – jaučiau norą priklausyti organizacijai.
Natūralu, kad ilgainiui kiekvienas keliame sau didesnius tikslus. Pradėjęs matyti, kad gerai orientuojuosi politiniuose reikaluose, suprantu politinius procesus, nusprendžiau pabandyti svariau prisidėti prie Jonavos augimo. Niekada neturėjau tikslo siekti politinių postų, kurie atneštų materialinę naudą, bet buvimas taryboje, leido prisidėti prie pokyčių įgyvendinimo. Gavęs rinkėjų pasitikėjimą, taryboje esu trečią kadenciją.
– Artėjančiuose rinkimuose rinkėjai galės rinktis iš gausaus kandidatų sąrašo. Kaip jūs pats apsisprendžiate už ką balsuosite?
– Mano pasirinkimas remiasi į kelis klausimus. Aš klausau kandidatų kalbų, stengiuosi girdėti, ką jie sako ir ar jų žodžiai yra argumentuoti. Vertinu, kuo jie gali pagrįsti savo mintis – ar tik kažkur perskaitytomis frazėmis, ar savo darbais. Kartais kandidatams, kurie dar nėra dalyvavę politinėje veikloje, tenka duoti savo pasitikėjimą ,,avansu“. Tada žiūri, kokios yra jo vertybės, kokia pasaulėžiūra, kiek ji sutampa su tavąja. Gal tavo nuomonė ir ne visada sutaps su jo, bet tai dar nereiškia, kad jis dirbtų netinkamai. Man svarbu matyti, kad žmogus yra linkęs ieškoti kompromisų, bendradarbiauti.
Neigiamai vertinu politikus, kurie imituoja darbą. Kalbu apie visos šalies politikus… Būna liūdna, kai matai, kad kartais išrenkami ne tie, kurie daugiausiai dirba, o tik mokantys save parduoti, užsiiminėjantys populizmu, demagogija. Ne visi moka ar nori girtis savo nuveiktais darbais.
Žinoma, tokia yra demokratijos kaina. Rinkėjai – skirtingi, skirtingai ir renkasi.
Aš pats nesu praleidęs nei vienų rinkimų, kuriuose galėjau balsuoti: nei rajono valdžios, nei Seimo, nei LR Prezidento. Visada vadovaujuosi mintimi, kad balsuoti yra mano pareiga.
– Kodėl nusprendėte tapti būtent liberalių vertybių pagrindu grįstos partijos dalimi?
– Tiesą sakant, savo priklausomumo liberaliai partijai niekad negrindžiau vadovėliuose aprašytomis teorijomis.
Man, kaip ir daugumai verslių žmonių, visada buvo svarbi laisvė kurti, laisvė rinktis iš daugiau galimybių, daugiau variantų. Su tuo man siejosi liberalai…Kitos partijos man gal nepatiko ir dėl kai kurių jas vedančių asmenų.
Tiesiog klausiau vidinio balso.
– Žvelgiant į artėjančių rinkimų kandidatų sąrašus matyti, kad dalis asmenų, dalyvavusių ne vienuose rinkimuose, pasitraukė iš politinės veiklos. Iš kur pats semiatės motyvacijos jai?
– Motyvacija, apie ką bekalbėtume, mano manymu, remiasi į darbą su savimi. Neslėpsiu, būna momentų, kad galvoju, kam man to reikia? Manau, kad tokių minčių yra kilę jei ne kiekvienam, tai daugeliui politikui.
Juk visi tikrai turime sau įdomios veiklos, artimųjų, kuriems norisi skirti savo dėmesį, o darbas taryboje ar kita politinė veikla kaip ir nesuteikia kažkokios pridėtinės, materialios vertės tau pačiam.
Tačiau po visų dvejonių ateina suvokimas, kad esi žmogus, kuriam – nenusispjaut, kuris nori palikti pėdsaką rajone. Jei jis tau rūpi ir tu nenori tik piktintis, nori prisidėti, toliau tęsi savo veiklą jausdamas, kad privalai tai daryti.
Bendraujant su žmonėmis ne vienam turbūt tenka išgirsti įvairių skundų. Aš tokiu atveju neretai paklausiu, ką tu žmogau padarei, kad viskas pasikeistų? Apatiškumas ir užsidarymas savame rate tikrai neprives prie pokyčių. Todėl aš sau esu išsikėlęs tikslą, kad kol turiu minčių bei jėgų, privalau atiduoti savo duoklę, prisidėti prie savo miesto kūrimo.
– Laiko randate ir nevyriausybinėms organizacijoms – su bendraminčiais kaimynais įkūrėte ,,Juodmeniečiai LT“ bendruomenę. Kaip viską suspėjate? Ar turite laisvo laiko?
– Kai žmogus nori, tikrai viską gali. Kad ir pavargęs, nespėjęs pavalgyti, žinodamas, kad darai kažką prasmingo, jautiesi laimingas.
Visada norėtųsi daugiau laiko skirti šeimai, bet ji jau yra pripratusi, kad grįžtu po darbų skirtingų metu. Stengiuosi, kad darbo valandos turėtų ribas, bet tie kas turi verslą, žino, kad jis reikalauja nuolatinio dėmesio. Skambučių gali sulaukti ir vėlai vakare, ir savaitgaliais.
Laisvalaikį bandau susiplanuoti. Mėgstu žaisti lauko tenisą, tvarkytis namų kieme. Šiltuoju metų laiku man patinka rūpintis veja, vaismedžiais, žmona darbuojasi ties kitais augalais.
Pastebiu, kad kuo toliau, tuo labiau pradedi vertinti savo laiką. Nuskambės labai sentimentaliai, bet metai bėga ir su jais tu supranti, kad ne viskam nori skirti savo valandą.
Kaip ten bebūtų, atsisėsti ir sėdėti vienoje vietoje man sunku.
Kęstutis Macionis – Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, Ekonomikos, finansų ir verslo plėtros komiteto pirmininkas, įmonių grupės ,,7 dienos“ vadovas, bendruomenės „Juodmeniečiai LT‘‘ pirmininkas. Išsilavinimas – KTU vadybos ir verslo administravimo magistras.
Numeris Liberalų sąjūdžio sąraše – 1
Politinė reklama. Bus apmokėta iš Liberalų sąjūdžio partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos.
