Žemės ūkis

Dabartinė padėtis ir iššūkiai:

Žemės ūkis – tai neišvengiama būtinybė visiems. Šis sektorius – viena svarbiausių ir didžiausių ekonominės veiklos sistemų Lietuvoje, kurianti bendrąjį gėrį tenkinant gyventojų maisto produktų ir pramonės poreikius bei reikšmingai papildanti šalies eksporto galimybes. Sėkmingi žemės ūkio verslai kuria darbo vietas regionuose, skatina daugelį tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių verslų.

Žemės ūkio subjektai užtikrina maisto poreikį, jo įvairovę ir kokybę, kurią kontroliuoja valstybės įgaliotos institucijos.

ES Bendrosios žemės ūkio politikos priemonių parama gamintojams, užtikrina maisto įperkamumą galutiniams naudos gavėjams – vartotojams.

Žemės ūkis nusiteikęs būti draugiškas gamtai, tenkina aplinkosauginius reikalavimus, tačiau nepelnytai tampa taikiniu nuolat apipinant mitais, duomenimis ir mokslu nepagrįstomis nuomonėmis, stumiant į konflikto būseną, formuojant neigiamą viešąją opiniją apie sektorių, kuriant priešišką žemės ūkiui informacinį lauką.

Karo kontekste ūkininkai, iš principo būdami bendruomeniški savo krašto patriotai, sutelkė daug paramos Ukrainai Kartu kyla būtinybė Lietuvos žemės ūkį pripažinti strategine šaka ūkiuose esančius sandėlius ir kitas priemones  pasitelkiant maisto rezervams.

Žemės ūkis visada išliks tarpdisciplinine šaka, neišvengiama būtinybe ir nenutrūkstamas procesuose, o  žmonės pagrindiniu šalies turtu.

Liberalų sąjūdis siūlo:

Žemės ūkio ir kaimo plėtros politika – saugi, ekonomiškai vertinga, duomenimis grįsta, maisto saugumą užtikrinanti politika.

Sieksime, kad kaimo vietovės taptų esmine Lietuvos tapatybės ir ekonominio potencialo erdve, skatinsime investuoti į kaimo ateitį. Kad išvengtume nepagrįsto žemės ūkio nuvertinimo ir kurstomos priešpriešos visuomenėje, užtikrinsime Lietuvos žemės ūkio interesų apsaugą darnoje su kitomis ūkio šakomis ir politikomis, didinsime kaimo vietovių vaidmenį užtikrinant Lietuvos apsirūpinimo maistu saugumą ir savarankiškumą.

1. Žemės ūkio ir kaimo plėtros politika.

• Išnaudojant vietines galimybes ir potencialą, užsitikrinti vienodas konkurencines sąlygas su kitomis ES šalimis ir pasaulinėje rinkoje yra nacionalinis interesas.
• Bendrasis gėris privalo būti kuriamas jungtinėmis pastangomis ir sąnaudomis (už ambicijas turėtų mokėtų visi ambicijų siekėjai ir sekėjai – pvz. nusiperka mišką skirtą kirtimui ir jo nekerta).
• Būtina išlaikyti gerai apmokamas darbo vietas žemės ūkyje, ypač gyvulininkystėje.
• Peržiūrėsime žemės ūkio sektoriaus reguliavimą, panaikinsime perteklinius reikalavimus, orientuosimės į technologijų plėtrą ir inovacijų diegimą, o ne ribojimą (pavyzdžiui, karves privalomai varyti į ganyklas yra pasenusi technologija ir gyvulių kankinimas).
• Privalome didinti pasitikėjimą gamintojais, užtikrinti ūkio subjektams pasirinkimo laisvę, pavyzdžiui, sėjomainų, technologijų.
• Ūkiai turi būti vystomi kaip ekonomiški, perspektyvūs verslai.
• Pasisakome už technologinių ir socialinių inovacijų diegimą ir mažinamą biurokratiją.

2. Žemės ūkio vaidmens didinimas, dermė su kitomis ūkio šakomis ir politikomis.

• Atsižvelgdami į tai, kad žemės ūkis yra viena pagrindinių Lietuvos ekonomikos šakų, o žaliavų gamyba, saugus ir tvarus maisto tiekimas – gyvybiškai svarbūs kiekvienam žmogui taikos, nelaimių ar karo metu, pakeisime ir tobulinsime Lietuvos teisės aktus ir žemės ūkį pripažinsime nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiu sektoriumi.
• Peržiūrėsime nacionalines ES teisės aktų įgyvendinimo taisykles ir panaikinsime nuostatas, kurios Lietuvos žemės ūkiui nustato aukštesnius reikalavimus, nei numatyta ES teisės aktuose, atsisakant perteklinių gamybos suvaržymų. Nacionaliniai teisės aktai turi detalizuoti ES teisės aktų įgyvendinimo tvarką, bet nekurti papildomų reikalavimų ir biurokratinių barjerų nacionaliniu lygiu. Užtikrinsime gerųjų žemės ūkio politikos praktikų tęstinumą.
• Saugomų teritorijų ir miškų politika turi derėti su žemės ūkio ir kaimo plėtros politika. Pirmiausia būtina sugebėti saugomose teritorijose užtikrinti esančių gamtos vertybių apsaugos ir išlaikymo kokybę, o ne mechaniškai didinti saugomų teritorijų plotus nepaisant vietos bendruomenių, žemės ir miškų savininkų nuomonės ir interesų. Todėl nacionalinius įsipareigojimus įgyvendinant ES Bioįvairovės strategiją teiksime ES tik po plačios diskusijos su visuomene, žemdirbiais, žemės ir miškų savininkais.
• Suprasdami, kad pajamos už maisto produktus gali būti naudojamos karo finansavimui, pasisakome už visišką žemės ūkio ir maisto produktų, žemės ūkyje ir maisto gamyboje naudojamų produktų ir paslaugų importo draudimą iš šalių agresorių (rusijos ir Baltarusijos) į Lietuvą ir ES. Žemės ūkio žaliavų, maisto produktų, technikos, atsarginių dalių, paslaugų tiekimas Lietuvai priešiškoms šalims taip pat turi būti uždraustas siekiant varžyti šalių agresorių karo ekonomikas.
• Priimdamos sprendimus, valstybės institucijos turi laikytis konstitucinių nuosavybės neliečiamumo ir privačios iniciatyvos principų. Valstybės institucijos negali priimti sprendimų, ribojančių asmenų nuosavybę ar ūkinės veiklos laisvę, jei nėra numatytas teisingas atlygis už įvedamus apribojimus. Užtikrinsime, kad nesant lėšų tinkamam kompensavimui, sprendimai, ribojantys asmenų nuosavybę ar ūkinės veiklos laisvę, nebūtų priimami.
• Kadangi apie penktadalį Lietuvos eksporto sudaro maistas ir žemės ūkio produktai, užtikrinsime, kad žemės ūkio ir maisto eksportuotojai dalyvautų priimant strateginius užsienio ekonominės politikos klausimus ir vertinant rezultatus. Dėl nuoseklumo Lietuvos užsienio politikoje stokos užuot kaltinus žemės ūkio ar maisto verslą nepakankamu verslo rizikos įvertinimu, būtina užtikrinti Lietuvos ekonominės užsienio politikos tęstinumą ir demokratiškumą.
• Švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos ir socialinė, susisiekimo politika turi derėti su siekiu išlaikyti tolygų Lietuvos vystymąsi ir kuriant klestintį, naudą visiems Lietuvos žmonėms teikiantį kraštą. Reikalausime infrastruktūros plėtros, kelių kokybės regionuose. Peržiūrėsime prioritetus ir užtikrinsime medicinos, švietimo, susisiekimo ir kitų viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę regionuose ir kaimuose, ypač atsižvelgdami į vaikų, senyvo amžiaus, vienišų, neįgalių asmenų poreikius.
• Užtikrinsime ministerijų bendradarbiavimą panaikinant verslų ir žemės ūkio verslų takoskyrą horizontaliu lygiu. Vertinsime priemonių ir veiklų rėmimo iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų tikslingumą.

3. Žemės ūkio konkurencingumo ir kaimo vietovių patrauklumo išlaikymas ir didinimas.

• Siekdami ES lygmeniu ginti ir apsaugoti žemės ūkio interesus nuo Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ribojimų konkuruojant pasaulinėje rinkoje, pasisakome už didesnį žemės ūkio konkurencingumą atsisakant perteklinių gamybos suvaržymų ES. Sieksime tiesioginių išmokų dydį Lietuvoje sparčiau priartinti prie ES vidurkio.
• Skatinsime išmaniojo ūkininkavimo priemonių diegimą (dronai, autonominė technika, robotai, sensoriai ir kt.). Įtrauksime šias priemones ir kitas inovacijas į paramos schemas.
• Skatinsime vartoti vietinį maistą ugdymo, gydymo, krašto apsaugos ir kitose viešojo sektoriaus įstaigose, bendrai vartoti vietinę žemės ūkio produkciją Lietuvoje taikant trumpąsias grandines, įskaitant vietinių žaliavų ir antrinių gamybos produktų panaudojimą bei aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą, platesnį prieinamumą ir eksportą.
• Siekdami subalansuoto (tvaraus) kaimo vietovių vystymosi, užtikrinsime, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai ir su jais susiję asmenys neviršytų šiuo metu numatyto nuosavybės teise leistino turėti ne daugiau 500 ha žemės ūkio paskirties ir 1,5 tūkst. ha miško žemės.
• Siekdami stiprinti Lietuvos ekonominę galią, skatinsime jaunimą ir kitus Lietuvos gyventojus įsitraukti į šeimos verslus ar susikurti papildomą pajamų šaltinį žemės ūkyje ar kaimo vietovėse, dirbti Lietuvai ir užsidirbti sau. Remsime projektus, pritraukiančius į regionus naujų gyventojų, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų.
• Sieksime žemės ūkio veiklos tvarumo ir tęstinumo. Skatinsime gyvulininkystę ir gyvulių veislininkystę, išlaikant proporcijas tarp gyvulininkystės ir augalininkystės sektorių.
• Investuosime į tvarią kokybiškų maisto produktų gamybą. Užtikrinsime ES ir valstybės paramą gyvūnų gerovei gerinti.
• Atliepdami žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros, žuvininkystės plėtros programų bei sektorinių strategijų poreikius, užtikrinsime tinkamą jų finansavimą.
• Svarstysime žemės ūkio subjektų reinvestuojamam pelnui, kuris panaudojamas investicijoms į ūkių plėtrą, taikyti minimalų mokesčio tarifą.
• Skatinsime nederlingose žemės ūkio paskirties žemėse veisti privačius miškus, saugomose teritorijose sudarysime sąlygas žemės ir miško savininkams įrengti būtiną infrastruktūrą ir statinius veiklai vykdyti.
• Sieksime subalansuoto žmonių ir gyvūnų sambūvio kaimo vietovėse skatinant racionaliai naudoti medžioklės plotus ir efektyviai valdyti laukinių gyvūnų populiacijas.
• Neatsiejama žemės ūkio dalis yra kaimo verslai, kurie didina kaimo vietovių patrauklumą miesto gyventojams, poilsiui, krašto pažinimui, užsienio turistams. Užtikrinsime paramą alternatyviems kaimo verslams (turizmui, agroturizmui ir kt.) ir veiklai žemės ūkyje diversifikuoti. Tobulinsime LEADER priemonės ir vietos veiklos grupių finansavimą (kofinansavimo modelį), atsižvelgiant į kaimo bendruomenių interesus.
• Skatinsime taikyti bioekonomikos ir naujausius bioenergetikos pasiekimus žemės ūkyje, ypač atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.
• Siekdami pritraukti kuo daugiau ES ir nacionalinių lėšų, kuriomis būtų finansuojami hidrotechninių įrenginių ir statinių projektai, parengsime ilgalaikį melioracijos sistemų tvarkymo planą.
• Skatinsime tausiai išteklius naudojančius ūkininkavimo būdus palaikant dirvožemio derlingumą. Priimsime Dirvožemio įstatymą.

4. Žemės ūkio sektoriaus valdymas ir savivalda.

• Formuojant valstybės ir valstybės tarnautojų pozicijas Europos Sąjungos darbo grupėse ir komitetuose, įvertinsime, kokią naudą tai atneš Lietuvos žemės ūkiui, ir ginsime Lietuvos interesus.
• Mažinsime kaimo plėtros priemonių administravimo naštą jas įgyvendinantiems projektų vykdytojams, supaprastinsime procedūras ir reikalavimus paramos gavėjams. Skatinsime paramą administruojančias institucijas konsultuoti potencialius pareiškėjus, kurių administraciniai gebėjimai gauti paramos lėšų yra nepakankami.
• Išnagrinėsime komercinės veiklos valdymo praktikas kitose pasaulio šalyse. Įvertindami nacionalinę specifiką, kursime sąlygas užtikrinti sąžiningą komercinę praktiką maisto tiekimo grandinėse.
• Laiku reaguosime į krizes žemės ūkyje ir efektyviai jas valdysime pagal objektyvius teritorinius reiškinius ir rodiklius.
• Valdant žemės ūkio veiklos rizikas, sudarysime sąlygas ir skatinsime ūkininkaujančius dalyvauti savitarpio pagalbos fonduose bei naudoti kitas draudimo formas.
• Skatinsime ir įgalinsime Žemės ūkio ministerijos pavaldume esančias įmones ir organizacijas dalyvauti ES finansuojamose programose ir projektuose, pritraukti Europos Sąjungos fondų lėšas administracinių gebėjimų stiprinimui, Lietuvos žemės ūkio ir jo produktų populiarinimui.
• Sieksime, kad Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų ir įstaigų vadovais būtų atrenkami asmenys, turintys patirties ir kompetencijos žemės ūkio srityje, užtikrinsime Žemės ūkio ministerijos, jai pavaldžių institucijų ir įstaigų specialistų kompetencijų žemės ūkio srityje didinimą.
• Rengiant žemės ūkio sektoriaus strateginius dokumentus ir teisės aktus bei juos įgyvendinant, užtikrinsime produktyvų ir skaidrų dialogą su visais suinteresuotaisiais vietos lygmens subjektais.

5. Mokslas, švietimas, konsultavimas.

• Pritarsime taikyti šiuolaikinius metodus augalų ir gyvūnų selekcijoje ir ES iniciatyvoms taikyti naujas genomines technologijas.
• Didinsime žemės ūkio srities studijų patrauklumą, suteikdami prioritetą žemės ūkio srities studijų absolventams atrankoje į valstybės tarnybos pozicijas, skirtas žemės ūkio sektoriui valdyti. Remsime projektus, kuriais bus siekiama pritraukti į kaimą naujų gyventojų, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų.
• Kartu su mokslininkais ir žemės ūkio bendruomene suformuosime žemės ūkio šakų prioritetus ir parengsime finansiniais skaičiavimais paremtą ilgalaikę pieno, mėsos, daržovių, uogų ir vaisių, javų, bitininkystės sektorių strategiją.
• Sieksime, kad žemės ūkio sektorius būtų skaitmeninamas, stiprinami ūkininkaujančių gebėjimai ir skaitmeniniai įgūdžiai, plėtojami moksliniai tyrimai ir diegiamos bei demonstruojamos inovacijos.