Sveikatos apsauga

Dabartinė padėtis ir iššūkiai:

Visą šią kadenciją regėjome tik fragmentiškus bandymus spręsti atskirus klausimus, tačiau ne pamatinę reformą. Nesulaukėme jokio naujo investicinio projekto į sveikatos apsaugos infrastruktūrą ir įrangą.

Toliau tik konstatuojame pagrindinę problemą – širdies ir kraujagyslių ligas, nuo kurių tebemiršta daugiau kaip pusė žmonių Lietuvoje. Laukti pokyčiai, kurie lėmė efektyvią infarkto ir insulto skubios pagalbos sistemą, buvo įgyvendinti prieš gerą dešimtmetį – tuo viskas ir baigėsi.

Didesne problema tampa ne atlyginimų klausimas, o medicinos viešojo ir privataus sektorių tarpusavio santykis, kada  bandoma dirbtinai supriešinti dvi sektoriaus dalyves. Nuo abiejų darnos priklauso ne tik sklandus sveikatos sistemos veikimas, bet ir paslaugų prieinamumas , jų kokybė ir visos sistemos progresyvumas, vystymasis.

Bandoma teigti, jog privatus sektorius yra privilegijuotas, siekiantis tik pelno, neva gydo tik lengvas pacientų ligas, o sunkiausius atvejus permeta viešajam sektoriui.

Būtina pabrėžti, jog visos sveikatos priežiūros įstaigos – tiek viešosios, tiek privačios, savo veiklą vykdo pagal vienodus teisės aktų reikalavimus. Todėl siekiant bendrojo gėrio ir  šiuo atveju pagrindinio tikslo – geros sveikatos ir kuo ilgesnės gyvenimo trukmės, siūlome atsisakyti poliarizacijos tarp viešojo ir privataus sektoriaus. Dirbant išvien ir dėl bendro tikslo, laimės ir Lietuvos gyventojai, ir medicinos specialistai, tarp kurių šiandien taip pat įsigalėjusios susipriešinimo nuotaikos.

Medicinos sektorius neturi sąveikos su kitais sektoriais, ypač švietimu. Dėmesys sveikatai turi būti užtikrinamas nuo mažų dienų.

E-sveikatos sistema ne tik per daug biurokratiška, nepatogi vartotojui, bet ir stokoja patikimų, susistemintų, patogiai prieinamų statistinių duomenų apie pacientus, medicinos įstaigas, suteiktas paslaugas.

Įgyvendinant kompensuojamų vaistų politiką, o didžiąja apimtimi  juos skiriant, per daug įtraukti medikai, nors jie turėtų vien gydyti, nesirūpindami, ar vaistas yra kompensuojamas.

Liberalų sąjūdis siūlo:

Sveikata yra prigimtinė ir pamatinė gėrybė ir kokybiško gyvenimo pagrindas, kuris turi būti tiek tvirtas, kad žmogus gebėtų sėkmingai spręsti kasdienio gyvenimo klausimus, įveikti socialinius, ekonominius, visuomeninius iššūkius. Laimingas pacientas yra sąmoningas pacientas.

Užtikrinsime, kad 2020-2024 metais pradėtos sveikatos sistemos reformos privalumai, pavyzdžiui, greitosios medicinos pagalbos pertvarka, būtų tinkamai, nuosekliai ir laiku įgyvendinami, atliepiant pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų poreikius, o trūkumai koreguojami, tobulinami.

Imsimės veiksmų užtikrinti realų sveikatos priežiūros įstaigų ir specialistų pasiruošimą karo grėsmei, suteikiant galimybę tiesiogiai kelti kvalifikaciją karo niokojamose valstybėse, sudarysime sąlygas įveiklinti visą sveikatos priežiūros sistemą bei suformuoti vaistinių preparatų, medicinos pagalbos priemonių ir kitų būtinų sveikatos sektoriaus prekių atsargas.

1. Informuotas ir atsakingas pacientas – sistemos pagrindas.

• Visiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, kursime prieinamą, savalaikę ir kokybišką sveikatos priežiūrą, gerinant pacientų pavėžėjimo galimybes, didinant mobiliąsias paslaugas pacientų namuose.
• Pradedant nuo pilotinių iniciatyvų, liberalizuosime sveikatos draudimo modelį, suteikiant asmeniui savo draudimo lėšų kontrolę ir kartu atsakomybę už jas.
• Tęsime aktyvų visuomenės švietimą apie paciento vaidmenį sveikatos sistemoje, jo atsakomybes, teises bei pareigas, taip pat apie jo santykį su sveikatos priežiūros specialistais, įstaigomis, vaistininkais, vaistinėmis. Užtikrinsime informacijos apie santykių tarp paciento ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo sklaidos balansą, formuosime sąmoningo paciento koncepciją, skleisime žinią apie asmeninę atsakomybę ir būtinumą pacientui savalaikiai, tinkamai ir nuosekliai rūpintis savo sveikata.
• Tęsime visuomenės švietimą ir informavimą apie sveiką gyvenseną, ligų profilaktiką. Užtikrinsime informacijos sklaidą apie visavertę mitybą, asmens higieną, pagrindinius ligų profilaktikos principus, ugdysime neigiamas nuostatas žalingų įpročių atžvilgiu. Skleisime informaciją apie žalos nuo priklausomybių mažinimo priemones, imsimės veiksmų, kad skleidžiama informacija būtų moksliškai pagrįsta. Pabrėšime būtinybę formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius.
• Papildomą dėmesį skirsime visuomenės psichikos sveikatai. Sieksime, kad visi sveikatos sistemos dalyviai taptų emociškai ir psichosocialine prasme atsparūs grėsmėms.
• Sudarysime sąlygas jaunesniems pacientams atsakingiau rūpintis savo sveikata ir aktyviau įsitraukti į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procesą. Peržiūrėsime amžiaus ribas, nuo kada jaunesni pacientai galės priimti savarankiškus sprendimus dėl jiems teikiamų tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų.
• Suteiksime daugiau savarankiškumo savivaldai sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, užtikrinant jiems reikiamą finansavimą.

2. Sveikatinimas ir ligų prevencija.

• Sieksime tarpsektorinio bendradarbiavimo formuojant ir įgyvendinat visuomenės sveikatos stiprinimo politiką. Visuomenės sveikatos stiprinimas turi būti suprantamas ne tik kaip kokybiškos medicinos paslaugos, bet ir tolygi socialinė ir ekonominė plėtra, aplinkos sveikatinimas. Sieksime į programų kūrimą ir įgyvendinimą įtraukti nevyriausybines organizacijas ir profesines savivaldas. Stiprinsime savivaldybių vaidmenį visuomenės sveikatos stiprinimo politikoje, kad būtų užtikrinama į konkrečios savivaldybės gyventojų poreikius nukreipta sveikatinimo veikla.
• Sieksime, kad odontologijos srityje prioritetu taptų vaikų odontologinių ligų profilaktika ir ankstyvoji diagnostika. Įkursime 200 eurų metinį krepšelį vaikų dantų gydymui ir profilaktikai, kurį bus galima panaudoti bet kurioje gydymo įstaigoje, turinčioje sutartį su Valstybine ligonių kasa, nepriklausomai nuo jos pavaldumo.
• Mažinsime sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, kontroliuodami įvežtinių užkrečiamųjų ligų plitimą ir didindami vakcinomis valdomų infekcijų skiepų apimtis. Pasaulyje atsirandant vis naujoms užkrečiamosioms ligoms ir Lietuvoje, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis nuolat daugėjant įvežtinių ligų atvejų , būtina stiprinti į šalį atvykstančių asmenų kontrolę dėl užkrečiamųjų ligų, ir stiprinti atitinkamą kontrolę jūrų ir oro uostuose. Pasitelkę žiniasklaidos priemones tikslines grupes (jauni tėvai, senyvo amžiaus asmenys, medikai) informuosime apie skiepų naudą. Įgyvendindami žiniasklaidos monitoringą, stengsimės užkirsti kelią melagingos ir vienašališkos informacijos apie skiepus sklaidai.
• Plėtosime dirbtinio intelekto galimybes diagnostikos ir klinikinio gydymo procesuose, įstaigų valdysenoje.

3. Įveiklinsime daugiau sveikatos sistemos dalyvių.

• Peržiūrėsime sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo šaltinius. Imsimės priemonių prie sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo prisidėti pacientus (namų ūkius), papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą ir nevyriausybines organizacijas.
• Peržiūrėsime sveikatos priežiūros paslaugų kainų apskaičiavimo metodiką. Užtikrinsime, kad skaičiuojant ir keičiant paslaugų kainas būtų taikomi veiklos ir sandorių skaidrumo reikalavimai, patvirtinti ES reglamentuose ir rekomenduojami tarptautinių organizacijų (kaip EBPO) ir ekspertų.

4. Dėmesys sveikatos priežiūros specialistams ir jų vertės suvokimas.

• Šeimos gydytojas – centrinė sveikatos apsaugos sistemos ašis. Užtikrinsime, kad sveikatos priežiūros specialistų darbo krūviai būtų pagrįsti, objektyviai pamatuoti ir užtikrintų saugias ir orias paslaugų teikimo sąlygas pacientams.
• Peržiūrėsime sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvius, atsižvelgiant į mokslu pagrįstas rekomendacijas bei ES valstybių patirtį. Sisteminis sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo pokytis, aprašytas kitose šios programos dalyse, taip pat krūvių sureguliavimas leis optimizuoti sveikatos priežiūros paslaugų apimtis. Sudarysime paskatas dalį medikui priskirtų funkcijų, kaip konsultacijas dėl paslaugų apmokėjimo, dalies formų pildymą ir pan., deleguoti administratoriams, medicinos procesų koordinatoriams, gydytojo padėjėjams.
• Už darbą, nesusijusį su medicinine pagalba, specialistai gaus papildomą darbo užmokestį.
• Spręsime medikų migracijos klausimus, gerindami medicinos personalo darbo (veiklos) apmokėjimo sąlygas bei socialines garantijas.
• Kelsime slaugytojo profesijos prestižą. Slaugytojo pareiga visuomenėje ir tarp gydytojų dažnai suvokiama vykdyti gydytojo nurodymus. Iš tikrųjų slauga – tai savarankiška profesija, o slaugytojų darbas pacientams labai padeda pasveikti. Slaugytojo profesiją nuvertinantis požiūris yra viena iš augančio slaugytojų trūkumo priežasčių.
• Peržiūrėsime gydytojų ir pacientų santykių reguliavimą, atsižvelgdami į sąmoningo paciento koncepcijos sąlygas ir reikalavimus. Įtvirtinsime šalių interesų balansą ir atsakomybę, pagrįstą dalyvavimo sveikatos priežiūroje laipsniu (pacientui) ir paslaugos aukščiausios kokybės standartu (gydytojui).
• Peržiūrėsime sveikatos priežiūros specialistų santykius su sveikatos priežiūros įstaigomis, sudarysime sąlygas teikti sveikatos priežiūros paslaugas ne tik darbo santykių, tačiau ir kitais teisiniais pagrindais (individualios veiklos, paslaugų sutarčių, savanorystės sutarčių ir pan.). Šis teisinio reguliavimo modelis specialistams nustatytus veiklos ir atsakomybės reikalavimus subalansuos su paslaugų teikimo galimybėmis ir jų finansavimu.
• Planuosime gydytojų ir kito medicinos personalo poreikį pagal paklausą – pagal ją nustatysime rezidentūros studijų finansavimo apimtis. Gydytojų poreikio pagal specializacijas planavimas, darbo krūvių ir viršvalandžių reguliavimo sistemos užtikrinimas yra būtini veiksmai efektyviai, veiksmingai, kokybiškai sveikatos priežiūros sistemai sukurti. Gydytojų poreikio planavimo trūkumas lemia, kad vienų specialybių medikų labai trūksta, o kitų pasiūla – per didelė. Peržiūrėsime studentų, priimamų į medicinos ir rezidentūros studijas, skaičių. Planuosime, kiek ir kokių specialistų reikės trumpalaikiu (5 m.) ir ilgalaikiu (10 m.) laikotarpiu.
• Liberalizuosime sveikatos specialistų kompetencijų įgijimo ir jų realizavimo procesus. Ištrūksime iš archajiško „normų“ modelio ir suteiksime galimybes jau licencijuotiems profesionalams realizuoti savo gabumus ir potencialą lanksčiai įgyjant pakopines kompetencijas etapais ir kartu atliepiant aktualius visuomenės poreikius.

5. Šiuolaikiška, kokybiška ir prieinama sveikatos priežiūra.

• Peržiūrėsime taikomus ligų ir būklių gydymo protokolus, patobulinsime juos arba parengsime naujus, atitinkančius Pasaulio sveikatos organizacijos, tarptautinių organizacijų, ES kompetentingų organizacijų bei institucijų rekomendacijas ir užtikrinančius aukščiausio standarto kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Sieksime sumažinti atotrūkį tarp gydymo protokoluose patvirtintų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis finansuojamų gydymo schemų.
• Mažinsime paslaugų prieinamumo netolygumus rajono savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose. Skatinsime gydytojų pritraukimą į pirminės sveikatos priežiūros centrus, konsultacines poliklinikas. Optimizuosime finansuojamų PSDF biudžeto lėšomis antro lygio gydytojų specialistų konsultacijų paslaugų mastą. Paslaugų prieinamumą mažina neracionalus antro lygio gydytojų specialistų konsultacijų, finansuojamų iš PSDF lėšų, paskirstymas ir kiekis, nepagrįstas pacientų poreikiais.
• Parengsime ir įgyvendinsime valstybės lygmens gydytojų pritraukimo į regionus strategiją, kuri apimtų tiek medikų rengimo, tiek darbo užmokesčio ir darbo sąlygų sprendimus.
• Peržiūrėsime PSDF biudžeto formavimo ir naudojimo principus. Skaidrinsime bei tikslinsime PSDF rezervo nustatymo ir naudojimo sąlygas.
• Sieksime, kad sveikatos priežiūros paslaugų kaimo vietovėse būtų teikiamos pagal faktinę paciento buvimo vietą. Ieškosime galimybės kaimo gyventojams sveikatos paslaugas teikti lankantis namuose.
• Didinsime suaugusiųjų, vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros bei priklausomybės ligų gydymo paslaugų prieinamumą miestuose ir rajonuose. Stiprinsime visuomenės sveikatos biurų bei sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas kovojant su psichoaktyviųjų medžiagų (įskaitant tabaką), alkoholio ir azartinių lošimų priklausomybėmis, imsimės priemonių mokslo pagrįstais ir įrodytais būdais mažinti priklausomybių sukeliamą žalą. Didinsime anonimiškos pagalbos teikimo prieinamumą.
• Ypatingą dėmesį skirsime onkologiniams pacientams. Imsimės veiksmų ir priemonių užtikrinti, jog Lietuvoje atsirastų ir sustiprėtų aukšto klinikinio ir mokslinio potencialo sutelktinis vėžio centras. Plėtosime taikomus „žaliojo koridoriaus“ sprendimus.
• Stiprinsime prevencinių programas. Mirčių, kurių galima išvengti, skaičių sumažinsime 50 %.
• Didinsime psichikos sveikatos sektoriaus savarankiškumą ir autonomiškumą atsiskiriant jį nuo poliprofilinių ligoninių.
• Perėmę gerąsias praktikas iš Lietuvos ir užsienio, imsimės priemonių savižudybių skaičiui mažinti.

6. Duomenimis grįsta vadyba ir veiklos efektyvumas.

• Parengsime ir įdiegsime nacionalinę gydymo įstaigų veiklos efektyvumo, jų teikiamų paslaugų kokybės, saugos rodiklių palyginimo (benchmarking) sistemą, atliksime kasmetinę sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kokybės ir efektyvumo lyginamąją analizę.
• Skatinsime priimti įrodymais pagrįstus sprendimus ir vadybą.
• Susiesime SPĮ finansavimą ir teikiamų paslaugų apmokėjimą su jų veiklos kokybe, sauga, efektyvumu ir rezultatyvumu.
• Sieksime tinkamai įgyvendinti tarptautinių organizacijų (kaip EBPO) ir ekspertų rekomendacijas dėl sveikatos sistemos finansavimo, daugiau įgalinant namų ūkius, papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą ir nevyriausybinį sektorių.
• Sukursime realius kaštus atitinkančią paslaugų apmokėjimo apskaičiavimo ir indeksavimo metodiką.

7. E-sveikata.

• Imsimės priemonių, kad iki 2027 m. E-sveikatos sistema, pakeitus jos teisinį ir faktinį statusas į pacientų registrą, pradėtų veikti visavertiškai, sklandžiai ir nuosekliai, o surenkami ir apdorojami duomenys užtikrintų aukštos kokybės individualizuotų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.

8. Skaidri, efektyvi kontrolė ir priežiūra.

• Sieksime, kad geroji mokestinės aplinkos priežiūros praktika (Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdomos veiklos, kontrolės ir priežiūros skaidrumo reikalavimai, reguliacinės aplinkos komentarai ir pan.) būtų perkelta ir sėkmingai įgyvendinta nacionalinėje sveikatos sistemoje.
• Peržiūrėsime PSDF biudžeto formavimo ir naudojimo principus. Skaidrinsime ir tikslinsime PSDF rezervo nustatymo ir naudojimo sąlygas.

9. Profesinė savivalda – tvarus valstybės partneris.

• Sieksime, kad sveikatos priežiūros specialistų ir farmacijos bendruomenė aktyviau dalyvautų viešajame valdyme, ar būtų tvarkomi įprasti viešieji reikalai, ar priimami visai šaliai svarbūs sprendimai. Neigiamą įtaką vis dar daro neįveikta korupcija, neskaidrūs, neefektyvūs sprendimai.
• Aktyviai siūlysime ir sudarysime sąlygas įsikurti sveikatos priežiūros specialistų rūmams, farmacijos sektoriaus specialistų rūmams, perduosime jiems viešojo administravimo funkcijas licencijavimo, veiklos kontrolės bei priežiūros, pacientų skundų nagrinėjimo, taip pat profesinės etikos ir elgesio priežiūros srityse. Sudarysime sąlygas šioms organizacijoms stiprinti savo vaidmenį šalyje ir pelnyti aukštą visuomenės pasitikėjimą.

10. Vaistų politika ir individualizuoto gydymo prieinamumas.

• Peržiūrėsime vaistų politiką, užtikrindami pacientui būtinų vaistų finansavimą PSDF biudžeto lėšomis ir sudarydami galimybę pacientui aktyviai dalyvauti įsigyjant vaistų, naudojant alternatyvių finansavimo šaltinių lėšas. Tobulinsime reguliacinę aplinką.
• Skatinsime inovatyvių vaistinių preparatų pasiūlą ir prieinamumą, taip užtikrinant ES šalių vidurkio reikalavimus ir individualizuoto gydymo prieinamumą pacientams.
• Tobulinsime kompensavimo politiką – padarysime ją suprantamą kiekvienam. Tobulinsime šiuo metu galiojančią centralizuotų vaistų pirkimo ir kompensavimo sistemą. Išaiškinsime tikslų vaistinių preparatų ligoninėse poreikį ir užtikrinsime, kad jie būtų perkami centralizuotai. Neribodami vaistinių preparatų patekimo į kompensuojamųjų sąrašus didinsime preparatų tarpusavio konkurenciją, todėl gyventojams sumažės priemokos vaistams.
• Plėsime farmacinę rūpybą. Parengsime visų ūmių ligų farmacinės rūpybos, teikiamos vaistinėse, standartus. Skatinsime parengti specializuotus farmacijos rūpybos standartus.
• Didinsime vaistinių preparatų prieinamumą pacientams. Plėtosime galimybes pristatyti vaistinius preparatus į namus, ypač vyresniems ir sunkiai sergantiems, neįgaliems gyventojams. Plėsime sąrašą vaistinių preparatų, kuriais galima prekiauti degalinėse, gerinsime jų įtraukimo į prekybos sąrašus sąlygas.