V. Čmilytė-Nielsen. Laikas pakeisti diskriminacinį pagalbinio apvaisinimo įstatymą

Moters teisės pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo galimybėmis neturi riboti jos šeimyninė padėtis, todėl turi būti panaikinta diskriminacinė sąlyga pasinaudoti dirbtiniu apvaisinimu tik ištekėjusioms moterims ar partnerystę registravusioms poroms. Tai numatančias pataisas parengusios liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, lankstesnė tvarka leistų daugiau moterų susilaukti savo biologinių vaikų.

„Jeigu Seimo nariams nuoširdžiai rūpi Lietuvos demografinė situacija ir gimstamumo didinimas, šiam projektui reiktų pritarti. Nemanau, kad mes galime diskriminuoti moterų norą susilaukti vaikų pagal tai, ar ji susituokusi, ar ne. Nebe XIX a. gyvename“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Jos žodžiais, Pagalbinio apvaisinimo įstatymą būtina keisti pašalinant Konstitucinio Teismo nustatytą prieštaravimą Konstitucijai.

„Teismas tarė, kad šios sveikatos priežiūros paslaugos – pagalbinio apvaisinimo – neteikimas vien dėl to, kad poros nėra sudariusios santuokos ar įregistravusios partnerystės (kurios net ir taip nėra kaip įregistruoti), yra draudžiamas žmogaus teisių varžymas dėl jų šeiminės padėties. Pataisomis siekiu ištaisyti žmogaus teisių pažeidimą“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Pagal balandį paskelbtą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, reguliuodamas pagalbinio apvaisinimo teikimo sąlygas, Seimas nesilaikė iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylančio reikalavimo užtikrinti visiems prieinamą sveikatos priežiūrą.