fbpx

V. Čmilytė-Nielsen. Dar viena valdančiųjų vinis į švietimo kokybę. Kas nusipieš medalį dabar?

  • Viktorija Čmilytė-Nielsen
  • birželio 12, 2020
  • Nuomonė
Viktorija Čmilytė-Nielsen

Ką daryti, kai trūksta mokyklų direktorių, o švietimo kokybė kasmet pasiekia naujas žemumas? Skatinti gerus specialistus rinktis mokyklų vadovo kėdę? Ne, tai – ne valstietiška politika. Jiems atrodo, kad problemą reikia spręsti… mažinant reikalavimus kandidatams į direktorius.

Ką reiškia lengvinami reikalavimai? Vienareikšmiai – kokybės mažėjimą. Nenoriu įžeisti žmonių, kurie planuoja būti mokyklų direktoriais. Duokdie jų daugiau. Tačiau sutikime, kad šiandien mūsų švietimo sistema tikrai nėra tokia gera, kad galėtume atlaisvinti dar vieną kokybės varžtą.

Ministrui Algirdui Monkevičiui tai nė motais. Jis sako, kad reikia mažinti reikalavimus direktorių atrankos sistemoje. Nors man sunku patikėti, kad ministras nuoširdžiai taip mano. Jis – ne idėjinis valstietis. Greičiau jų legionierius, pakviestas į komandą krizės metu. Dabar tampantis atpirkimo… profesionalu?

Mes jau turime perkrautas klases, kitoje pusėje – gremėzdiškas mokyklas. Trečioje – jungtines klases. Kas dar? Chemijos ir fizikos mokytojų trūkumą. Ar verta dar kartą priminti, kas vyksta kasmet dėl egzaminų kokybės?

Ne, neverta. Tačiau būtina prisiminti, kam šie valdantieji ką tik skyrė DAUG milijonų eurų. Švietimo statyboms.

Kai mes nuolat akcentuojame poreikį investuoti į žmogų, į jo galimybes, nes tik tai yra vienintelis būdas gyventi laisvų, protingų ir kuriančių žmonių šalyje, valstiečiai dar kartą investuoja į betoną.

Ir tuo pačiu stebisi, kad mokyklų pavaduotojai ar mokytojai nesiveržia būti direktoriais. Nors puikiai supranta,  kodėl taip yra. Netikiu, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministras nesupranta, kad dalis posto vertų specialistų neis direktoriauti, kol nebus subalansuotas atsakomybės ir atlyginimo klausimas. Nes ne vienoje įstaigoje vadovų algos skiriasi per menkai, kad žmogus ryžtųsi ilgai kelionei į vadovus, slegiančiai atsakomybei mainais į keliasdešimčia ar šimtu eurų didesnę algą.

Ką tokiu atveju darytų išmintingi valstybės vadovai, ką tik pasiskolinę keletą milijardų eurų?

Ženkliai didintų mokyklų vadovų atlyginimus? Juk norime postuose matyti geriausius rajonų ir miestų pedagogus, galinčius vadovauti? Turbūt juokaujate! Valdantiesiems protingų kelių nereikia. Jiems tinka savi keliukai. Šiai valdžiai visų pirma reikia lojalių žmonių. Stiprus ir padoriai uždirbantis švietimo vadovas neskubės būti lojalus vidutiniokams politikams.

Tačiau bado dieta gali priversti būti tylesniam, mažiau kritiškam. Būti baimėje. Ką ir matome tiek valstiečių frakcijoje, tiek Vyriausybėje bei jai pavaldžioje institucijose.

Ši valdžia jau turi vieną „švietimo medalį“ ant krūtinės. Tai streikuojančių mokytojų užimta ministerija. Pirmą kartą mūsų šalies istorijoje. Panašu, kad skubiai nusikals ir kitą. Tokio direktorių trūkumo taip pat nėra buvę.

„Už direktorių ir jų kokybės deficitą“. Taip galėtų vadintis antrasis medalis.

Įdomu tik, kas jį galėtų nupiešti?