Švietimo politiką ir toliau sudarys problemų glaistymas ir tikrovės pudravimas

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė ignoruoja didžiausius pagrindinio ugdymo skaudulius, todėl mažai tikėtina, kad socialdemokratai gebės šią kadenciją bent pradėti spręsti svarbiausias problemas šalies mokyklose, mano Seimo liberalai.

Antradienį Liberalų sąjūdžio frakcijoje viešėjusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė išsisuko nuo akistatos apie bene didžiausią bėdą šalies mokyklose – milžinišką viešųjų paslaugų kokybės atotrūkį tarp miesto ir kaimo, kurį indikuoja ir tarptautiniai tyrimai.

„Neteisėtai po 10 balų už egzaminus pridėjusi ministrė lieka ištikima sau: ji ir toliau problemas šluos po kilimu ir tikrovės nepaisys. R. Popovienė nenori pripažinti nei realių duomenų apie vaikų lygio atotrūkį, nei jos kolegos ministro Martyno Katelyno daromos žalos universitetams, kai šiuos be išimties apkaltino piktnaudžiavimu užsienio studentais. Lietuvos ateitis priklauso nuo pažangos ir talentų ugdymo ir tai turėtų užtikrinti būtent švietimas, kuris, valdomas socdemų, dabar suka priešingu keliu“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Jos pavaduotojo frakcijoje Simono Kairio pastebėjimu, valdančiųjų socialdemokratų dirbtinis, apsimestinis ir ypač netaiklus rūpinimasis švietimo prieinamumu regionuose – pavyzdžiui, pastangos išsaugoti nykstančias mokyklas – neduoda rezultatų.

„Duomenys rodo prarają. Neatrodo, kad ministrei tai rūpėtų: atvirkščiai, užuot siekusi didesnės švietimo kokybės ir mokinių geresnių rezultatų, ji toliau stengsis pritempti pasiekimus žemiau minimalių reikalavimų“, – pastebi S. Kairys.

Jo teigimu, dar didesnė problema nustatyta kai kuriose rusų kalbos mokyklose – ten pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo neįveikia daugiau kaip pusė moksleivių.

2025 m. tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo PISA duomenys rodo, kad aukščiausių vidutinių rezultatų pasiekė didžiųjų miestų mokyklų mokiniai, o žemiausių – miestelių ir kaimų mokyklų mokiniai.

„Pagal dabartinę statistiką galime numanyti, kad nuo 2029 m. įsigaliojus slenkstiniam vertinimui, net penktadalis Lietuvos mokinių gali nepatekti į aukštesnę klasę. Kaži ar galime ministre pasitikėti, kad susidūrus su tokia situacija ji nepabandys ir vėl valstybės vardu sukčiauti ir dirbtinai pagerinti rezultatų“, – atkreipia dėmesį S. Kairys.

Viešėdama pas liberalus antradienį ministrė ignoravo Seimo narių pastabas apie skirtumus tarp didžiųjų miestų ir regionų mokyklų.