Sprendimus dėl paauglių lytinės sveikatos turi diktuoti medikai, mokslininkai, o ne emocijomis besivadovaujančios interesų grupės

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Nepaisant to, kad daugiau nei trečdalis Lietuvos aukštesniųjų klasių moksleivių pripažįsta, jog turi lytinių santykių, o paauglės kasmet pagimdo po 1200  naujagimių, konservatyvių interesų grupių spaudžiamas Sveikatos apsaugos ministras stabdo savo sprendimą kompensuoti šiuolaikines kontraceptines priemones paauglėms. Gydytojų, mokslininkų, žmogaus teisių ekspertų nuomone, toks sprendimas lytiškai aktyvioms paauglėms   dažniausiai reiškia komplikuotą, sveikatai pavojingą nėštumą, neįgytą išsilavinimą,  prastesnę padėtį darbo rinkoje bei menkesnes šeimos pajamas ateityje, taip pat „iš reikalo“, todėl netvirtas santuokas ir tikėtinas skyrybas, o valstybei kasmet po 1000 potencialių pašalpų prašytojų.

„Apmaudu, kad ministras pasiduoda spaudimui veikėjų, kurie prisidengdami morale skatina Lietuvoje gyventi iliuzijoje, jog paaugliai neturi lytinių santykių ir dėl to kylančių didžiulių sveikatos, socialinių, ekonominių problemų. Statistika, mokslininkai ir medikai praktikai vienu balsu tvirtina, jog tai skaudi saviapgaulė. Lietuva išlieka šalimi su santykinai vienu didžiausiu Europos sąjungoje paauglių nėštumu ir labiausiai ribotu kontracepcijos prieinamumu bei kompensavimo mechanizmo nebuvimu. Vertinant visa tai norėtųsi, kad sprendimai ypatingai turintys potencialiai didelę reikšmę moterų sveikatai ir ateičiai Lietuvoje būtų priimami pasitarus su medikais, mokslininkais, ekspertais, o ne emociniais argumentais ar tam tikras pažiūras turinčios grupės spaudimu“, - sako  Liberalų sąjūdžio pirmininkė, frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Gydytojai-praktikai ir mokslininkai atkreipia dėmesį, jog neplanuoti ir nepageidaujami paauglių nėštumai yra ne tik Lietuvos, bet ir  pasaulinės sveikatos sistemos problema, tačiau skirtingai nei svetur - ne visiems matoma ir suprantama.

„Neplanuotas ankstyvas pastojimas ir gimdymas kenkia tiek paauglės, tiek jos naujagimio sveikatai, nes yra didesnė sunkių nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika, didesnė priešlaikinio gimdymo, pogimdyminio gimdos uždegimo, neišnešiotumo, per mažo svorio naujagimių rizika.

Kaimyninės išsivysčiusios šalys šias problemas sprendžia užtikrindamos, kad lytiškai aktyvioms paauglėms bei jaunoms   merginoms būtų lengvai prieinamos saugios bei efektyvios šiuolaikinės kontracepcijos priemonės. Jo nesant maždaug 100 vidurinės mokyklos klasių moksleivių turi kasmet nutraukti mokslą dėl nėštumų ir gimdymų.  Joms bei jų šeimoms tai dažniausiai reiškia taip ir neįgytą tinkamą išsilavinimą, todėl prastesnę padėtį darbo rinkoje, menkesnes šeimos pajamas ateityje, dažnai „iš reikalo“, todėl netvirtą santuoką ir tikėtinas skyrybas“, - pastebi Lietuvos akušerio ginekologų draugijos valdybos narys dr. Vytautas Klimas.

Kodėl Lietuvos paaugliams reikalinga efektyvi šiuolaikinė kontracepcija, klausia ir patys, pasitelkę statistiką atsako mokslininkai.

„Esame atlikę reprezentatyvią 11-12 klasių Lietuvos mokinių apklausą, kurioje dalyvavo 10 000 šalies moksleivių. Iš jos paaiškėjo, kad net 34 proc. vyresnių klasių moksleivių yra ne tik turėję lytinių santykių, dauguma jų turėjo net ne po vieną partnerį. Nerimą kelia, kad tik 4 proc. lytinį gyvenimą turinčių paauglių žinojo teisingą informaciją apie apsisaugojimo priemones. Problemos mąstą dar labiau didina ir tai, kad vos pusė lytinį švietimą mokyklose dėstančių pedagogų savo pamokose kalba apie kontracepciją“, - pabrėžia  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė dr. Kristina Jarienė.

Specialistai pastebi, kad paauglių nėštumai Lietuvoje yra beveik  2-3 kartus dažnesni nei kitose Vakarų šalyse: 2016 m. iš tūkstančio 15–19 metų amžiaus merginų Lietuvoje gimdė 11, tuo tarpu Olandijoje - 4, Švedijoje ir Norvegijoje - 5. Ką tai reiškia praktiškai? Pagal Statistikos departamento išleidžiamą Demografijos metraštį, kasmet Lietuvoje paauglės ir labai jaunos moterys pagimdo po 1100-1200  naujagimių.

„Atsižvelgiant į tokius duomenis, tiek pasauliniai, tiek vietiniai mokslininkai, gydytojai-praktikai rekomenduoja lytiškai aktyvioms paauglėms skirti vietinio poveikio hormonines kontraceptines priemones. Tokia sistema yra saugi ir labai efektyvi. Šiuolaikinės apsaugos nuo pastojimo priemonės, visų pirma hormoninė ir gimdinė kontracepcija turi būti  lengvai prieinamos tiems, kam jos reikalingiausios.  Nemažai Europos šalių, tokių kaip Estija, D.Britanija, Norvegija, Švedija, Prancūzija, netgi Italija  ir kt. šalys efektyvius šiuolaikinius kontraceptikus kompensuoja jaunimui, nes tik tai leidžia efektyviai sumažinti neplanuotus paauglių nėštumus ir galų gale apsimoka ekonomiškai“, - tvirtina Vilniaus Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja prof. dr. Žana Bumbulienė.

Žmogaus teisių specialistai aiškina, jog dėl emocijomis, o ne faktais grindžiamų sprendimų, kuriais nestabdomai auga paauglių ir jaunimo nėštumai kasmet Lietuvoje atsiranda po 1200 būsimų potencialių pašalpų prašytojų, kuriems prireiks Lietuvos valstybės biudžeto paramos.

„Šiandien, esant poreikiui, pakankamai pajamų turinčios 16 m. ir vyresnės merginos gali įsigyti spiralę, tačiau nepasiturinčios, socialinės rizikos grupėje esančios merginos to padaryti negali. Kontraceptinės spiralės kompensavimas padėtų jaunoms lytiškai aktyvioms merginoms išvengti neplanuoto nėštumo ir aborto, taip pat galimo naujagimio žudymo ar kūdikio atsisakymo. Padėtų merginoms tęsti mokslus, spręsti darbo ir socialines problemas“, - tikina Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė.

Specialistams antrina ir politikai.

„Dogmatiško mąstymo politikai neatsakingai stumia jaunas, pajamų neturinčias lytiškai aktyvias merginas į nesaugius lytinius santykius, neplanuotą nėštumą ar komplikuotą gimdymą. Tai didžiulis valstybės regresas ne tik sveikatos, bet ir žmogaus teisių srityje“, - teigia   Seimo Laikinosios Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės pirmininkė Dovilė Šakalienė.