Seimo Ateities komitetas: demokratija vs. respublika, arba nutylėtas Respublikos vaidmuo

Raimundas Lopata

Seimo Ateities komitete tęsiasi virtualių diskusijų ciklas „Lietuvos intelektualinis savarankiškumas“. Antrajame susitikime ieškota atsakymų į klausimą – kokią Lietuvos Respubliką per tris dešimtmečius susikūrėme: ar padėjome pamatus politinės tautos savarankiškai ateičiai, ir kokia yra reali nūdienos demokratijos būklė?

Atsakant į šiuos klausimus, kertine tapo Respublikos sąvoka – kaip viešosios gerovės idėja, „mūsų visų reikalas“. Sutariama, kad Lietuva atitinka visus demokratijos kriterijus ir rodiklius, tačiau Respublikos vaidmuo yra nutylėtas ir primirštas. Ši sąvoka yra bendresnė ir platesnė nei demokratijos terminas, todėl jos svoris politinei bendruomenei apibūdinti – gal net didesnis nei politinio režimo. Respublika apima ir patriotizmą bei užtikrina atstovavimą, sukuria turinį demokratijos procedūroms.

Viena vertus, demokratija, kaip metodas, parodo galimus piliečių įtraukimo būdus, užtikrina dalyvavimo priemones, bet gerai veikiančiai demokratijai nepakanka vien daugumos principo. Lietuvoje demokratija techniškai yra sukurta, tačiau nesukurti instrumentai jos ,,temperatūrai“ matuoti, nesutariama, kokia jos kokybė, ar šalies piliečiai jaučiasi lygūs prisidėdami prie bendrų valstybės reikalų.

Geriausias Respublikos atspindys yra šalies parlamentas, tačiau šiuo metu jis panašesnis į didelę biurokratinę mašiną nei šalies piliečiams atstovaujančių idėjų susidūrimo vietą. Anot teisininkų, nors įstatymų daugėja – nedaugėja teisingumo jausmo. Į įstatymų leidybos procesą reikėtų pradėti žiūrėti plačiau nei tik į teisinį reglamentavimą – teisėkūra turi persiorientuoti į adaptyvų, pasiekimais grįstą, dalyvaujamąjį reguliavimą.

Virtualaus susitikimo metu dar sykį akcentuota, kad šalies visuomenė yra fragmentuota, mažai diskutuojanti, o politinės jėgos nuolat demonizuojamos. Tai daug pasako ne tik apie Respublikos būklę, bet ir signalizuoja apie pavojų demokratijai. Šiame kontekste aptarti ir Lietuvos socialinių apklausų reitingai ir politinė „benamystė“, kurią atstovauja rinkimuose nedalyvaujantys piliečiai. Sparčiai keičiantis technologinei aplinkai, formuojantis informaciniams „burbulams“ ateityje galime turėti socialines grupes, kurios tarpusavy nebeturės nieko bendro – tokią tendenciją įžvelgė diskusijoje dalyvavę sociologai.

Įžvalgomis apie demokratijos ir Respublikos tarpusavio sąsajas bei priklausomybę su intelektualiniu savarankiškumu vykusiame Ateities komiteto surengtame forume dalinosi politologė dr. Inga Vinogradnaitė, filosofas Alvydas Jokubaitis, istorikas prof. Alfredas Bumblauskas, politologė prof. Ainė Ramonaitė, filosofai prof. Gintautas Mažeikis ir dr. Nerija Putinaitė, sociologai dr. Rūta Žiliukaitė ir dr. Vladas Gaidys, ekonomistė Elena Leontjeva, politologas dr. Justinas Dementavičius, teisininkas Gintautas Bartkus, apžvalgininkas Paulius Gritėnas ir kiti virtualaus forumo dalyviai. Renginį moderavo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata.


Seimo interneto svetainės Youtube paskyroje galite peržiūrėti visą įvykusios diskusijos ĮRAŠĄ.