R. Lopata: „Palikime rusų mokyklas veikiančias – jų reikia ir ukrainiečiams“

Ne naikinti kitakalbes švietimo įstaigas, o pasirūpinti visaverte kitataučių integracija, ne politiškai tokias mokyklas toliau izoliuoti, o priartinti prie Lietuvos daugumos – toks turėtų būti bazinis valstybės uždavinys, sako Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata.

Seimo nario teigimu, kitakalbių mokyklų klausimo neįmanoma atskirti nuo kitų imigracijos iššūkių. „Lietuvoje glaudžiasi 200 tūkst. imigrantų iš trečiųjų šalių, tarp jų – beveik 70 tūkst. gudų ir apie 90 tūkst. Kur mokosi jų vaikai? Pagal kokias programas ir iš kokių vadovėlių? Ką mes gero galime pasakyti apie valstybės integracinę politiką ir ugdymo kokybę, jeigu atnaujintoms mokyklų programoms rusų kalba iki šiol neišleistas nė vienas vadovėlis?“ – sako R. Lopata.

Šiuo metu Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programą rusiškai arba kitomis slavų kalbomis mokosi apie 27 tūkst. mokinių (iš viso į mokyklą šalyje eina apie 177 tūkst. vaikų).

Anot Seimo nario, valstybė privalo užtikrinti pažangią vadovėlių kitakalbiams leidybą ir per jų turinį formuoti mokinių tapatybę bei savimonę, taip pat būtina reformuoti tautinių mažumų mokyklose dirbsiančių mokytojų rengimo sistemą ir pilietiškumo ugdymo koncepciją. „Svarbiausia, kad sprendimus švietimo srityje grįstume tyrimais ir analize, o ne subjektyvia politikų, įskaitant  ministrą, patirtimi. Neseni pareiškimai rodo, kad lietuvių politikai, nepriklausomai nuo užimamų pareigų ir statuso, ne tik nežino tikrosios padėties tokio pobūdžio mokyklų klasėse, bet ir neįvertina geopolitinės Lietuvos situacijos“,  – pabrėžia R. Lopata.

Po politinio pobūdžio incidentų tautinių mažumų mokyklose idėją uždaryti rusiškai ugdymo procesą rengiančias mokyklas pirmasis pasiūlė pareigas einantis švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Būtinybę ištirti kitakalbių mokyklų mikroklimatą pabrėžė ir kultūrologas, Vilniaus universiteto docentas Darius Kuolys. „Ką dabar padarė Lietuvos valdininkija? Į rusiškas mokyklas suvarė baltarusius ir ukrainiečius, bet ar pasidomėjo, koks jose klimatas? Ar mes leidžiame veikti lyderiams chuliganams, kaip tas jaunuolis, kuris perauklėjo Putinui nelojalius bendraklasius, ar leidžiame toliau palaikyti tokią neformalią tvarką, kai įtakingi chuliganai prisaikdina visus mokinius būti ištikimiems Rusijai ir Putinui?“, –  trečiadienį Ateities komiteto sušauktoje diskusijoje sakė D. Kuolys.

Savo ruožtu Vilniaus Šolomo Aleichemo mokyklai 1991–2020 m. vadovavęs pedagogas Miša Jakobas pasidalijo patirtimi, kaip šioje švietimo ugdymo įstaigoje ugdymo procesas buvo pakeistas iš rusų kalbos į lietuvių. „Sunku buvo – neapsakomai sunku. Bet sunkumai buvo nugalėti ir šiandien mokyklos abiturientai, buvę mokiniai Lietuvoje užima gana sėkmingą padėtį ir puikiai čia gyvena. (…) Mano galva, viską galima pasiekti ir padaryti – rusiškose mokyklose irgi gali dominuoti lietuvių kalba“, – teigė M. Jakobas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 28 bendrojo ugdymo rusų mokyklas lanko 13646 mokiniai, 40 lenkiškų mokyklų lanko 9387 mokiniai, į 7 mišrias lenkų-rusų mokyklas eina 3416 mokiniai, o vienoje Lietuvos baltarusių bendrojo ugdymo mokykloje mokosi 392 mokiniai.