R. Imbrasas. Naujo Vilniaus pradžia? Tik nesustokime

Po ilgo delsimo ir svyravimo, atrodo, kad ledai pajudėjo. Kalba eina apie Vilniaus viešojo transporto ateitį. „Vilniaus miesto ilgalaikio planavimo dokumentuose numatytos naujos viešojo transporto rūšies kryptys. Šiuo metu pradedamas pasiruošimas priešprojektinių pasiūlymų rengimui, kurie padės įvertinti galimas miesto judumo plėtros kryptis ir sudarys pagrindą ilgalaikiam transportom planavimui“, – tokią informaciją neseniai išplatino už miesto transportą atsakingi pareigūnai.

Vilniaus miesto savivaldybė pagaliau apsisprendė įsigyti „Rinkos konsultaciją: Dėl bėginio viešojo transporto rūšiai skirtos infrastruktūros Vilniaus mieste priešprojektinių sprendinių parengimo“.

Suprantama, kad tai tik pati pradžia, tačiau simbolizuojanti labai svarbų lūžį vystant ateities viešojo transporto infrastruktūrą. Šis žingsnis reiškia, kad vykdant viešojo transporto plėtrą prioritetas bus skiriamas nebe moraliai pasenusių troleibusų parko palaikymui, bet šiuolaikinei žmonių pervežimo sistemai.

Kokia ji gali būti? Prie ekspertizės pirkimo pridedamuose dokumentuose galima susipažinti su potencialiomis tramvajaus schemomis ir technine specifikacija. Tačiau tuo pačiu išreiškiama savivaldybės valia, kad miestas norėtų turėti ne metro ar tramvajų, o lengvąjį geležinkelį (angl. light rail transit).

Kokia konkreti susisiekimo priemonė Vilniuje bus įdiegta, kol nėra ekspertinių išvadų, dar anksti spręsti. Tačiau, toks konkurso reikalavimas rodo aiškų žingsnį link bėginės viešojo transporto rūšies sukūrimo mieste.

Tai yra pozityvus, nors ir labai vėlyvas, apsisprendimas. Esu ne kartą rašęs apie tai, jog šiuo metu Vilniuje veikiantis troleibusų bei autobusų tinklas neatliepia miesto gyventojų poreikių. Jis yra neperspektyvus ir sukeliantis milžiniškas judumo problemas Vilniaus mieste, todėl reikėtų konceptualiai naujos viešojo transporto platformos. Belieka pasveikinti savivaldybę, kad ilgą laiką kartoti argumentai pagaliau rado atgarsį miesto vadovų galvose.

Galima sakyti, kad Vilnius žengia į naują pradžią viešojo transporto srityje. Džiugina ir tai, kad priešprojektinių pasiūlymų rengimas jau nėra tik aptaki teorinė galimybių studija. Konkurso laimėtojas per 8 mėnesius turės paruošti konkrečius pasiūlymus 4-ioms atskiroms bėginės viešojo transporto rūšies linijoms mieste. Remiantis Tamperės, Edinburgo geraisiais pavyzdžiais, rangovas turės išnagrinėti ir pasiūlyti, kaip būsimieji metro/tramvajai/lengvieji traukiniai turėtų kursuoti iš Santariškių iki Eišiškių plento, iš Perkūnkiemio iki Stoties, iš Pilaitės iki Saulėtekio ir iš Kalnėnų iki Santariškių.

Jeigu viskas vyks sklandžiai, jau kitais metais turėsime konkretizuotus maršrutus su pasiūlymais, kaip juose įrengti infrastruktūrą ir etapais bus galima ruošti projektavimo dokumentus bei pradėti linijų tiesimo darbus.

Akivaizdu, kad vystant naują Vilniaus viešojo transporto sistemą, reikia integruoti ir priemiestinę bei Vilniaus regiono esamų geležinkelių tinklo infrastruktūrą. Toks kompleksiškas požiūris užtikrintų dar didesnę motyvaciją bei keleivių potencialą naudotis naujai sukurta alternatyva.

Visgi, organizuojant tokias svarbias miestui pertvarkas, egzistuoja rizika, kurią yra labai svarbu suvaldyti.
Norisi palinkėti, kad tai nebūtų dar viena proginė studija, skirta užliūliuoti žmones prieš artėjančius savivaldybių rinkimus. Labai svarbu, kad šis projektas būtų palaipsniui vystomas, tęsiant reikalingus darbus, nesvarbu, kokia miesto valdžia ateis po rinkimų.

Ar nebūtų saugiau projekto tęstinumui, jeigu kartu su rinkimais, mieste įvyktų gyventojų apklausa – referendumas dėl viešojo transporto vystymo krypties? Aiškiai išsakyta vilniečių valia galbūt apsaugotų visiems vilniečiams labai reikalingą projektą nuo politinių spekuliacijų galimybės ir įpareigotų būsimuosius savivaldybės vadovus aktyviai veikti.