Prezidento pranešime nuskambėjo S. Kairio idėjos atgarsis dėl egzaminų sistemos

J.Stacevičiaus / LRT nuotr.

Mokyklose sumažinus egzaminų reikšmę ir sukūrus tvirtą mokytojų savireguliaciją pavyktų išspręsti daugelį bendrojo ugdymų problemų – tokią prieš metus liberalo iškeltą epochinę švietimo permainą antradienį savo metiniame pranešime iškėlė ir Prezidentas Gitanas Nausėda.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojas Simono Kairys sveikina, kad švietimo srityje šalies vadovas mąsto pažangia kryptimi ir brėžia politines gaires Lietuvos mokyklos ateičiai.

„Tokios epochinės švietimo permainos nepadarys vienas politikas, jai neužteks vienos kadencijos. Todėl svarbu, kad Prezidento lūkestį išgirstų kitos politinės partijos ir pradėtų rimtai svarstyti, ką daryti, kad kiekvienų metų birželį vėl netektų gesinti gaisrų dėl egzaminų – dėl klaidų, nutekinimų, diletantiško broko, eilinį kartą nuskriaustų abiturientų, kurie tokios žalos valstybės vardu tikrai nenusipelnė“, – sako S. Kairys.

Antradienį G. Nausėda pareiškė, kad „vaikai turi būti rengiami ne egzaminams, o savarankiškam gyvenimui“, o mokykloje svarbiausia – ugdymo kokybė. Jis užsiminė iškėlęs diskusiją steigti Mokytojų rūmus – pedagogų profesinės savivaldos instituciją.

Pirmasis diskusiją siekti visavertės mokytojų savireguliacijos dar prieš metus iškėlė S. Kairys. Stipri, savarankiška mokytojų gildija būtų lemiama aplinkybė ilgainiui pakeisti valstybinių brandos egzaminų lemiamą reikšmę kitu mokinių įvertinimo būdu, kuris priklausytų ne tik nuo centralizuotos sistemos kaip dabar, o nuo pačių mokytojų, mokyklos.

Pernai liepos 7 d. liberalas savo paskeltame manifeste suformulavo pertvarkos metmenis: atsisakant valstybinių brandos egzaminų sistemos viršenybės, pirma reikėtų sutvarkyti mokytojų atlyginimų tvarką, sumažinti biurokratiją, parengti naują mokytojų kvalifikacijos kėlimo programą, keisti vadybinį mokyklos modelį, sukurti pedagoginės etikos mechanizmą ir įgalinti jau Prezidento įvardytąją savireguliaciją – Mokytojų rūmus.