Premjerės atsakomybės standartas – selektyvus ir politiškai slankiojantis

Jeigu Vyriausybės vadovė iš tikrųjų laikytųsi savo įvardijamo aukščiausio politinės atsakomybės standarto veikti atsakingai, reaguoti laiku ir išlaikyti pasitikėjimą visuomenėje, tuomet politinę atsakomybę privalėjo prisiimti ne tik ne vienas dabartinio ministrų kabineto narys, bet ir pati jų vadovė – Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė, konstatuoja Seimo liberalai.

Praėjusią savaitę Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai viešu kreipimusi ir paklausimu paprašius I. Ruginienės įvardyti, kokiais pagrindais vadovaudamasi savo darbe reikalauja arba nereikalauja politinės (pareiginės) atsakomybės, ji raštu įvardijo savo standartą: „valstybės institucijos turi veikti atsakingai, laiku reaguoti į grėsmes ir užtikrinti žmonių pasitikėjimą jomis“.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pastebėjimu, po duomenų vagystės iš Registrų centro akivaizdu, kad laiku į nutekinimo grėsmę nesureagavo pati politinė valdžia per pagrįstą laiką nepranešdama visuomenei apie grėsmę – tai yra nesilaikė savo aukščiausio standarto.

„Ne kas kita, o toks veikimas ir rodo atsakomybės deficitą. Ir tai ne pirmas kartas: Vyriausybės reakcija buvo vangi ir dviprasmiška per oro erdvės pažeidimus pernai rudenį. Būtent todėl Vyriausybės institucija ir neišpildo, anot premjerės, kiti pagrindinio atsakomybės kriterijaus – žmonių pasitikėjimo ja“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Pagal visuomenės nuomonės apklausas, I. Ruginienės ministrų kabinetą neigiamai vertina per 71 proc. šalies gyventojų, o premjerę tinkama pareigoms laiko vos 3,5 proc. gyventojų.

Liberalų vertinimu, prastą Vyriausybės vertinimą lemia ir kiti nusišalinimo nuo atsakomybės pasirinkimai: bendradarbiavimas su antisemitinio ir kriminalinio atspalvio politine jėga koalicijoje, neteisėti sveikatos apsaugos ministrės, švietimo, mokslo ir sporto ministrės įsakymai, buvusio premjero Gintauto Palucko istorijos šleifas.

„Premjerės teiginys, kad ji netaiko „automatinės“ atsakomybės, reiškia, kad jos standartas yra prisitaikantis prie situacijos arba priklausomas nuo politinio palankumo – tai yra politiškai slankiojantis matuoklis. Išvertus premjerės pasiteisinimą į visiems suprantamą kalbą, išeina, kad

vieniems ji atsakomybę taiko iškart, nė nesulaukusi institucijų išvadų, o kitiems – niekada, net ir sulaukusi institucijų išvadų. O kam ir kada taiko – ne liberalų ir ne rinkėjų reikalas“, – aiškina V. Čmilytė-Nielsen.

I. Ruginienės rašte frakcijai motyvuojama, kad Registrų centro duomenų nutekinimo atveju „Vyriausybė negali tiesiog laukti mėnesiais, kol pasibaigs visi tyrimai“, tačiau šiuo atveju Vyriausybė būtent taip ir elgėsi: laukė ne vieną mėnesį ir savo neįgyvendintą pareigą informuoti visuomenę dangstė prokuratūroje pradėtu ikiteisminiu tyrimu.

Liberalų sąjūdžio frakcija primena, kad I. Ruginienė nepareikalavo sau tiesiogiai pavaldžių sveikatos apsaugos bei švietimo, mokslo ir sporto ministrių atsakomybės, kai šios priėmė neteisėtus sprendimus. Tačiau jai pagrindu pareikšti nepasitikėjimą krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene sukėlė šios pasitarimas apie gynybos finansavimo proporcijas su viešosios informacijos rengėjais Krašto apsaugos ministerijoje.

Savo rašte I. Ruginienė aiškina: „Politinė atsakomybė nėra automatinė reakcija į kiekvieną neigiamą išvadą ar teismo sprendimą. (…) Teismų sprendimai ar institucijų pastabos savaime automatiškai nereiškia, kad ministras nebegali eiti pareigų. (…) Politinė atsakomybė negali būti suvedama į vieną automatinę taisyklę, nes kiekviena krizė ir kiekviena situacija yra skirtingos“.