Nustatyti kultūros politikos pagrindai pasitarnaus ir asmenybėms, ir savivaldybėms

Antradienį Seimui priėmus Kultūros politikos pagrindų įstatymą, liberalai tikisi, kad šis projektas sudarys sąlygas mažinti kultūros biurokratiją ir suteiks daugiau veikimo galios patiems kultūrininkams.

„Tai vienas svarbiausių kadencijos projektų, kurio laukė visa kultūros bendruomenė. Įstatymas taip pat numato vieningas gaires savivaldybėms, todėl bus galima užtikrinti kultūros paslaugų tolygumą visoje šalyje“, – Seimo posėdyje sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Edita Rudelienė.

Įstatymu įtvirtinamas ir svarbus meno kūrėjų vaidmuo, kai iš jų tikimasi užtikrinti „kultūros gyvybingumą ir aktualumą, kultūrinio tapatumo tęstinumą“, reflektuojant ir kūrybiškai reaguojant į „kylančius kultūrinius ir vertybinius iššūkius, kintančias geopolitines, ekonomines, socialines ir kitas aplinkybes“.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas anksčiau yra atkreipęs dėmesį, kad įstatymu įtvirtinant principą, jog „kultūros pagrindas yra asmens kūrybos laisvė“, sukuriamos politinės prielaidos dar geresnei liberalios demokratijos kokybei. „Be to, vienas kultūros politikai skirtas įstatymas padės suderinti kultūros biurokratiją, kurią dabar reguliuoja 20 atskirų kultūros politikos įstatymų“, – sakė E. Gentvilas.

Anot kultūros ministro Simono Kairio, Kultūros politikos pagrindų įstatymas yra vienas svarbiausių šios kadencijos darbų. „Kultūra dar labiau įtvirtinama ne kaip atskira sritis, o kaip horizontali vertybė, kuri padeda spręsti ir kitų sektorių problemas bei iššūkius. Naujasis įstatymas padės ateities kultūros politikai tvirčiau užtikrinti žmogaus kultūrines teises, tolygų kultūros paslaugų teikimą visoje Lietuvoje, stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir kultūros dalyvių bendradarbiavimą. Todėl naujasis įstatymas reikšmingas ne vien kultūros sektoriui, bet ir regionų plėtros, ekonomikos, švietimo bei kitoms viešosios politikos sritims“, – sako S. Kairys.