fbpx

Nustatysime pusiausvyrą tarp merų ir tarybų, kad nė minties apie tiesioginį valdymą nebekiltų

Edita Rudelienė

Antradienį pateikiama Vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija turėtų sumažinti prielaidų tokioms aplinkybėms, kaip nutiko Kalvarijos savivaldybėje, kur Seimas turi ketinimų įvesti tiesioginį valdymą.

Valdančioje mažumoje veikiantis Kalvarijos meras neranda administracijos direktoriaus. Jeigu administracijos vadovas nepaskiriamas du mėnesius, centrinė valdžia gali nutarti savivaldybę valdyti tiesiogiai.

Vis dėlto nedėkinga padėtis merams priimant sprendimus susidariusi ne tik šioje savivaldybėje, atkreipia dėmesį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja, Vietos savivaldos įstatymo naujosios redakcijos bendraautorė Edita Rudelienė.

„Vis daugiau tiesiogiai išrinktų merų tampa koalicinės mažumos dalimi – ir ne tik Kalvarijoje. Pavyzdžiui, tiek Klaipėdos merą, tiek Klaipėdos rajono merą kurį laiką palaikė vien mažuma. Kai dėl politinių intrigų nepatvirtinami savivaldybės vadovai, įkaitais tampa ne tik savivaldybė ar nuo sprendimų nušalintas meras – įkaitais tampa visi gyventojai, kurie patikėjo savivaldybės vairą merui“, – teigia Seimo narė.

E. Rudelienės žodžiais, pagrindinė kai kuriose savivaldybėse susidariusios valdymo ydos priežastis – rinkiminių komitetų patvarumo ir patikimumo iliuzija.

Kad savivaldoje nesusidarytų patinė padėtis, o parlamentui netektų svarstyti apie tiesioginį valdymą, sveikesnę pusiausvyrą tarp mero ir tarybos turėtų užtikrinti Seime antradienį teikiamas naujasis vietos savivaldos reglamentavimas.

„Naujoji įstatymo redakcija išlaiko bendradarbiavimo tarp tarybos ir mero principą, kad nebūtų vienvaldystės. Vis dėlto, tarybai prieštaraujant, meras bent išsaugotų valdžios branduolį – vicemerus ir administracijos direktorių“, – sako E. Rudelienė.