Naujos kartos parama medijoms įtvirtins prioritetą kultūrai ir galimybes savarankiškiems autoriams

Po 26 metų pertvarkomas medijų rėmimo modelis užtikrins šiuolaikiškas galimybes žiniasklaidai socialinių tinklų ir atviro turinio platformų eroje. Antradienį Medijų rėmimo fondo įkūrimą numatančias Visuomenės informavimo pataisas Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai pristatė kultūros ministras Simonas Kairys.

Anot kultūros ministro, kuriems leidiniams ar kanalams skirti valstybės finansavimą iš naujojo fondo, pati valstybė nesikiš. „Skirtingai negu daroma dabar, naujas teisinis reguliavimas naikintų valstybės dalyvavimą ir eliminuotų bet kokią valdžios institucijų įtaką sprendimams dėl atskirų projektų. Atsakomybę už paramą konkretiems projektams prisiims atskiras kolegialus organas – fondo taryba iš 10 narių“, – sakė jis. Fondo tarybą sudarytų devynios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančios organizacijos, dar vieną Medijų tarybos atrinktą narį deleguotų universitetai, vykdantys žurnalistikos studijų programas.

Tiesa, visuotiniame dalininkų susirinkime valstybė užsitikrins priežiūrą, ar valstybės lėšos naudojamos tinkamai. Steigiamąjį fondą lygiomis dalimis sudarytų trys dalininkai – Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija, Kultūros periodinių leidėjų asociacija.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojos Editos Rudelienės pastebėjimu, medijų rėmimo modelis daro įspūdį prioritetų taiklumu ir veiklų grynumu.

„Šiais laikais, kai viešąją informaciją gali rengti bet kuris mėgėjas, valstybė užtikrins paramą žurnalistikai, kuri skiria padidintą dėmesį analizei, faktams, lietuvių kalbai. Kokybišką turinį rengti nepigu, užtat jis kuria pridėtinę ir net išliekamąją vertę“, – sako Seimo narė.

Sukurtuoju modeliu numatomos trys prioritetinės žiniasklaidos rėmimo kryptys – regioninė žiniasklaida, kultūrinė žiniasklaida, naujienų bei tiriamoji žurnalistika. Fondo dalininkai ir taryba rėmimo kryptis pagal poreikį pildys ir kitomis programomis.

Į paramą viešųjų konkursų tvarka galėtų pretenduoti ne tik viešosios informacijos rengėjai ir įmonės, bet ir viešosios informacijos skleidėjai bei savarankiški viešąją informaciją rengiantys profesionalai.

Kaip aiškina Kultūros ministerija, 1996 m. įsteigtas valstybės paramos žiniasklaidai modelis – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas – nebeatitinka medijų ekosistemos pokyčių ir negali užtikrinti žiniasklaidos sričių plėtros ir gyvybingumo. Naujojo fondo biudžetas 2024 metais turėtų būti apie du kartus didesnis negu dabartinio ir sudarytų 6,5 mln. eurų.

Trečiadienį Medijų rėmimo fondo steigimą numatančioms Visuomenės informavimo pataisoms pritarė Vyriausybė, Seimui jos turėtų būti pateiktos kitą savaitę.