Liberalų sąjūdis surengė diskusiją „A. Lukašenkos terorizmas. Ko galime tikėtis?“

Tarptautinę bendruomenę sukrėtė precedento neturintis įvykis, kuomet civilinis lėktuvas, skridęs iš Graikijos į Lietuvą, Baltarusijos teritorijoje buvo pasitiktas naikintuvo ir priverstinai nutupdytas Minske. Tokiu būdu buvo sulaikytas Baltarusijos opozicionierius, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas Romanas Protasevičius ir jo draugė Sofija Sapega. Pastarieji įvykiai privertė pagrįstai kelti klausimą: kas laukia toliau? Kokių veiksmų turime imtis čia, Lietuvoje, ir ko galime tikėtis ateityje? Šiuos ir kitus klausimus Liberalų sąjūdžio surengtoje diskusijoje aptarė filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, žmogaus teisių gynimo organizacijos „Freedom House“ Lietuvos skyriaus vadovas Vytis Jurkonis, Europos humanitarinio universiteto komunikacijos ir plėtros skyriaus vadovas Maksimas Milta ir ambasadorius, LR Seimo pirmininkės patarėjas užsienio politikos klausimais Vaidotas Verba.

Kokią žinutę Aliaksandras Lukašenka siunčia pasauliui tokiais savo veiksmais? V. Jurkonio teigimu, svarbiausias jo tikslas – kelti siaubą ir teroro jausmą tiek Baltarusijos piliečiams, tiek tarptautinei bendruomenei. „Europos Sąjungos piliečiai, kurie buvo užgrobtame lėktuve, galėjo pajausti 7 val. tos baimės ir nežinomybės, kurią baltarusių visuomenė jaučia jau kelis dešimtmečius. Baltarusijos piliečiai tapo režimo ir A. Lukašenkos asmeninio valdymo įkaitais. Pastarieji įvykiai parodė, kad tai yra mūsų visų saugumo klausimas, ir tai privalo būti tarptautinės bendruomenės dėmesio objektu“, – sakė „Freedom House“ Lietuvos skyriaus vadovas V. Jurkonis.

Į akį krentantis Baltarusijos valdžios teikiamos informacijos nesuderinamumas, komentuojant įvykius, pasak prof. G. Mažeikio, turėjo sukelti tam tikrą paniką ir chaosą paties diktatoriaus A. Lukašenkos aplinkoje, tačiau taip neįvyko. „Pavojus yra tame, kad ši šalis vis labiau gyvena fantazijų, haliucinacijų ir pasakų aplinkoje, kurių šaltinis pirmiausiai yra pats A. Lukašenka. Bijau, kad A. Lukašenkos aplinkos žmonės net ir patys neturi adekvačios informacijos, kas vyksta aplinkui, nes kai prisimeluoji labai daug, nebegali įvardinti, kur yra tiesa, o kur melas, – kalbėjo G. Mažeikis. – Manau, kad mes turime neadekvatų kaimyną, ir Baltarusijos visuomenė turi psichiškai neadekvačią vadovybę, su kuria neįmanoma vesti jokio pokalbio ar diskutuoti apie jokius pragmatinius žingsnius.“

„Freedom House“ Lietuvoje vadovas V. Jurkonis neabejoja, kad šis įvykis išprovokuos ir tas valstybes, kurios anksčiau nebuvo labai entuziastingos sankcijų klausimu. „Mano nuomone, šis veiksmas buvo režimo šūvis sau į koją. R. Protasevičiaus ir S. Sapegos sulaikymas rodo labai neramią situaciją režimo gretose – nors protestai slūgsta, iš tiesų jie tik pakeitė savo formas. Tokiu elgesiu A. Lukašenka savo valstybę verčia politiniu Donbasu, visiška politine dykuma. Visas šis scenarijus žada, kad Baltarusijos, kaip nepriklausomos valstybės, politiniame žemėlapyje paprasčiausiai neliks“, – įsitikinęs V. Jurkonis.

Ambasadoriaus V. Verbos teigimu, tarptautinė reakcija į įvykius šiuo atveju buvo išties greita. „Labai greitai išplatintos daugelio valstybių vadovų pozicijos su taikliu ir teisingu situacijos vertinimu. Europos Sąjunga taip pat svarsto ketvirtąjį sankcijų paketą, kuris, manoma, bus didesnis ir paveikesnis, nei bet kada anksčiau“, – sakė V. Verba. Lietuvos Vyriausybė savo ruožtu nedelsiant priėmė sprendimą lėktuvams uždrausti skristi Baltarusijos oro erdve, o Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyva parlamente priimta rezoliucija „Dėl Baltarusijos įvykdyto valstybinio terorizmo akto prieš civilinį orlaivį“.

Vis dėlto prof. G. Mažeikis pastebėjo, kad ekonominės sankcijos visuomet turi ir kitą pusę: nuo jų nukenčia ne tik režimas, bet ir jas taikančioji pusė, taip pat niekuo dėti žmonės šalies viduje. „Šiuo atveju manau esant reikalingus ir kitus veiksmus. Visų pirma, A. Lukašenką ir jo ministrus reikėtų padavinėti į tarptautinius teismus, kad Vakarų visuomenė nuolat būtų jaudinama šių klausimų. Tačiau pagrindinė problema, kurią įvardina visi opozicionieriai, išlieka jėgos stoka“, – teigė G. Mažeikis.

Pasak jo, nestabdomas agresyvus režimas yra linkęs augti, o režimo priešų sąrašas Baltarusijoje ne tik kad nemažėja, bet ir didėja. „Pagrindiniai Baltarusijos režimo priešai šiuo metu yra Varšuvoje ir Vilniuje, todėl visai tikėtina, kad būsimos atakos, tyrimai ir sekimai vyks Vilniuje ir nebūtinai per Baltarusijos ambasadą. Todėl yra reikalinga stipri VSD veikla, taip pat reikėtų pagalvoti, kaip mes galėtumėme Lietuvoje įstatymiškai įgalinti Baltarusijos opoziciją turėti tam tikras jėgos struktūras. Atsižvelgiant į esamą Baltarusijos KGB, milicijos, OMON‘o ir kitų saugumo tarnybų veiklą, neįsivaizduoju, kokiu dar būdu galėtų įvykti pokytis. Turi būti kuriamos švarios, teisiškai įgalintos struktūros, kurios pradėtų vykdyti teisiškai suderintus jėgos veiksmus – nekalbu apie karą. Šioje vietoje reikėtų stipriai padirbėti Lietuvos Seimui, bendradarbiaujant su Sviatlanos Cichanouskajos aplinka. Tai yra nebeatidėliotini dalykai“, – sakė G. Mažeikis.

V. Jurkonis taip pat atkreipė dėmesį, kad ir pati „Ryanair“ kompanija turėtų būti suinteresuota atlikti savo pareigą parvežti R. Protasevičių ir S. Sapegą į galutinį kelionės tikslą. „Suimtųjų artimieji pagrįstai galėtų reikalauti iš aviakompanijos „Ryanair“ teisinės atsakomybės. Net jeigu jie pakluso reikalavimams nusileisti Minsko oro uoste, dviejų savo keleivių jie nenuvežė ten, kur turėjo“, – sakė V. Jurkonis.

Paklaustas apie išplatintą R. Protasevičiaus vaizdo įrašą ir galimą jo likimą, G. Mažeikis sakė: „1983 m. tarnavau Šiaurės jūrų laivyne Sovietų Sąjungoje ir kartu su gydytojais dalyvavau profesionaliose sumuštų žmonių ekspertizėse. Jei anksčiau galvojau, kad po šių kankinimų R. Protasevičių dar truputį pakankins ir nurims, tai šiandieną, atidžiau peržiūrėjęs vaizdo įrašą, manau, kad jo gyvybei gresia pavojus. Vienintelė priemonė, kaip jam padėti, mano manymu, būtų suimti KGB darbuotojus Lenkijoje, Lietuvoje ar kitur ir iškeisti juos į R. Protasevičių. S. Sapegos situacija taip pat yra prasta, bet nemanau, kad yra grėsmė jos gyvybei. Pagal kaltinimus, kurie yra sukurti, jai gresia įkalinimas ne mažiau 7-erių metų“, – komentavo G. Mažeikis.

Tos pačios nuomonės laikėsi ir Europos humanitarinio universiteto komunikacijos ir plėtros skyriaus vadovas M. Milta. „A. Lukašenka pavadino R. Protasevičių teroristu, o terorizmas Baltarusijoje yra baudžiamas mirties bausme. Kasmet 10–14 žmonių Baltarusijoje sulaukia mirties bausmės, o faktas, kad iki šiol su R. Protasevičiumi neleidžiama susitikti jo advokatei, tik patvirtina, kas gali būti daroma su juo“, – sakė M. Milta.

M. Miltos teigimu, nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje buvo sulaikyta 40 tūkst. žmonių, politinių kalinių skaičius šiuo metu viršija 420. „Šiandien mus pasiekė žinia, kad neištvėręs Baltarusijos Tyrimų komiteto spaudimo nusižudė už dalyvavimą masiniuose protestuose teisiamas 17-metis Dmitrijus Stachovskis. Apie tai jis parašė savo socialiniuose tinkluose. Praėjusią savaitę neaiškiomis aplinkybės, keliančiomis pagrįstus įtarimus dėl nužudymo, kalėjime mirė Baltarusijos opozicijos aktyvistas Vitoldas Ašurokas. Vien už tai, kad esi apsirengęs, anot režimo, „nederamomis“ spalvomis, Baltarusijoje gali būti suimtas. Visas šitas absurdas tapo Baltarusijos žmonių kasdienybe. Visuomenė yra įbauginta ir šiuo metu patiria itin stiprią depresiją. Tai yra gyvenimo kasdienybė, kuri vyksta 30 km atstumu nuo Vilniaus“, – kalbėjo M. Milta.

Pasak M. Miltos, Baltarusijos visuomenės jau nebestebina tai, kad jų gimtojoje šalyje užblokuota daugiau nei 100 įvairiausių naujienų portalų. „Per vieną savaitę Baltarusijoje pamatėme didžiausio naujienų portalo „TUT.BY“ sunaikinimą, kurio kasdieniais lankytojais buvo 65 proc. Baltarusijos interneto vartotojų. Tai yra milžiniškas smūgis, žinant, kad tai nebuvo vien svetainė, kurioje talpinamos naujienos. Per daugiau nei 20 veiklos metų „TUT.BY“ tapo Baltarusijos interneto segmento sinonimu ir jo pasididžiavimu“, – apie savaitės senumo įvykius pasakojo M. Milta.

„Iš principo mes matome režimą, kuris nepaklūsta absoliučiai jokioms žaidimo taisyklėms. Mes matome teroro valstybę, – įsitikinęs V. Jurkonis. – Galų gale mes arba pasakome, kad demokratija, žmogaus teisės ir tarptautinės normos yra mūsų, kaip valstybės, išlikimo pagrindas, arba bandome elgtis epizodiškai, selektyviai, tenkindami vien pragmatinius interesus, bet kartu pjauname šaką, ant kurios sėdime. Kalbame apie tiesioginę grėsmę mums, todėl mūsų interesas yra, kad tarptautinė teisė veiktų“, – kalbėjo V. Jurkonis.