Liberalų sąjūdis: savarankiška savivalda gyventojams leistų pasijusti šeimininkais

IMG_3237

Savivaldos savarankiškumas – ne užgaida, o galimybė gerinti žmonių gyvenimą vietoje, ne Seimo ar ministerijų sprendimais. Pasiekęs, kad siūlymas didinti savivaldybių savarankiškumą būtų įtrauktas į būsimos valdančiosios koalicijos sutartį, Liberalų sąjūdis imasi planuoti artimiausius darbus, kurie turės įtakos ir peržiūrint 2021 m. biudžeto projektą.

„Savivaldos stiprinimas – vienas svarbiausių prioritetų pasirašytoje partnerių koalicijos sutartyje. Joje numatyta suteikti savivaldai daugiau galių perleidžiant daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų, užtikrinti finansinio savarankiškumo įrankius, skirti daugiau dėmesio papildomų investicijų pritraukimui į regionus ir valstybės tarnybos darbo vietų decentralizavimo, perkeliant valstybės institucijų ir paslaugų centrus į regionus“, – teigė Simonas Gentvilas, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, šiandien dalyvavęs spaudos konferencijoje.

Joje taip pat dalyvavo Trakų rajono merė Edita Rudelienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas (LSA) Mindaugas Sinkevičius bei nuotoliniu būdu prisijungę Liberalų sąjūdį atstovaujantys merai.

S. Gentvilo teigimu, nuoseklus liberalų žingsnis vienu iš svarbiausių prioritetų šalia Nacionalinio susitarimo dėl švietimo bei Astravo atominės elektrinės blokavimo klausimų iškelti savivaldos stiprinimą yra ir rugsėjį Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva vykusiame Regionų forume pasirašyto memorandumo dėl savivaldybių savarankiškumo tąsa. „Turėdami iniciatyvos galimybę, laikomės įsipareigojimų, susitarimų ir šiandien norime kalbėti apie konkrečius darbus“, – sakė jis.

Trakų rajono merė E. Rudelienė atkreipė dėmesį, kad stiprinant savivaldą, būtina peržiūrėti ir kitų metų biudžeto projektą, kuriame vizualiai pinigai savivaldai didėja, tačiau iš tiesų yra mažinamas savarankiškų funkcijų finansavimas. „O konkrečiai tai reiškia, kad nukentės savarankiškai savivaldybių teikiamos paslaugos kiekvienam žmogui“, – pabrėžė ji.

Valdantieji kalbėjo daug, tačiau niekada nesiėmė atsakomybės ir įsipareigojimų spręsti svarbių klausimų. Todėl Trakų rajono merės įsitikinimu, naujoji valdančioji koalicija galėtų pradėti spręsti pačias opiausias problemas, tokias kaip investicijų pritraukimas, skolinimosi galimybių sudarymas per įsteigtą fondą ar obligacijas, žemės tvarkymo funkcijų perdavimas, galimybė pagal esamus poreikius disponuoti savivaldos švietimo įstaigoms skiriamomis lėšomis, o ne tik paskirstyti tai, ką skiria centrinė valdžia, taip pat – socialinių išmokų, kompensacijų skyrimas savivaldos lygmenyje, kuris leidžia sutaupyti nemažai lėšų ir kt.

Išsakydamas šalies savivaldybių lūkesčius, LSA prezidentas M. Sinkevičius pasidžiaugė liberalų iškeltu prioritetu koalicijos sutartyje, o taip pat parodyta iniciatyva dialogui. Jo įsitikinimu, tam, kad būtų sustiprinta savivalda, būtinas jos finansinis savarankiškumas, o ypač – galimybės pasiskolinti modelis, sprendžiami regioninių skirtumų mažinimo, žemės tvarkymo funkcijų perdavimo, švietimo lėšų panaudojimo, pašalpų ir kompensacijų skyrimo, o taip pat – ir aplinkosaugos klausimai.

„Apie savivaldos savarankiškumą kalbama bene 30 metų, bet per tuos metus, kai reikėjo daryti konkrečius darbus, buvo gana sudėtinga perduoti valdžios vadeles iš centro į regionus. Atėjo laikas tai padaryti ir tai įvyko po to, kai tiesiogiai išrinkome merus. Šis pokytis padarė didelę įtaką regionų politikai ir tai reiškia, kad merais galima pasitikėti“, – įsijungdamas į diskusiją pabrėžė Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, pridurdamas, kad dabar laikas šį pasitikėjimą pagrįsti konkrečiais Vyriausybės darbais.

Tauragės r. meras teigia, kad visiems daug kalbant apie elektroninio balsavimo įteisinimą, laikas šio klausimo imtis iš esmės: „Tauragė yra atvira idėjoms ir naujovėms. Dėsime visas pastangas pasiekti liberalų išsikeltą tikslą – jau ateinančiuose savivaldos rinkimuose suteikti piliečiams teisę balsuoti elektroniniu būdu.“

Liberalų sąjūdis laikosi nuomonės, kad peržiūrėjus 2021 m. biudžeto projektą, sekantis žingsnis – rasti instrumentą, kurios pagrindu galėtų veikti nauji finansiniai mechanizmai, įgalinantys savivaldybes skolintis ir įgyvendinti investicinius projektus. Taip pat bus galvojama, kaip įgalinti savivaldybes spręsti žemės, užimtumo, švietimo ir kitus klausimus perduodant svarbias funkcijas.