Liberalų sąjūdis pristatė programą Galimybių Lietuvai

Rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis (LRLS) pristatė savo programą galimybių Lietuvai. Svarbiausia žinia, kurią kandidatai siunčia rinkėjams, – kad nurodymų ir draudimų, nepasitikėjimo politiką laikas pakeisti naujomis galimybėmis, kurios kiekvienam leistų kurti, mokytis, užsidirbti ir pilnavertiškai gyventi.

„Tai – ne tik vizija, turime tikslų planą, kaip įgyvendinti siūlymus ir kurti visiems bendrą gėrį“, – sako partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, ši programa – kelių mėnesių ir kelių dešimčių žmonių darbo vaisius. Programa suskirstyta į 16 dalių. Šeštadienį vykusiame partijos programos pristatyme plačiau aptartos buvo 8 jų. Šios sritys, V.Čmilytės-Nielsen teigimu, yra prioritetinės. Visą programą galima rasti partijos puslapyje www.liberalai.lt

Į spalio 11-ąją vyksiančius Seimo rinkimus liberalai eina su šūkiu „Kurkime galimybių Lietuvą“. Pasak partijos pirmininkės, galimybių svarba ypač aktuali tapo prasidėjus koronaviruso pandemijai. Jos kontekste net ir iki tol buvę stabilūs ir aiškūs dalykai tapo nebe tokie akivaizdūs, kaip iki tol.

Lietuvoje po prezidento rinkimų labai paplito „gerovės valstybės“ idėja, kurią kai kurie žmonės suprato tiesmukai: kad valdžia kažką padarys ir duos, jog gyventume geriau.

„Nieko keisto, kad neviena politinė partija prisišliejo prie šios populiarios idėjos. Tuo metu mes, liberalai, tarpusavyje diskutavome, ar pasirinkdami akcentuoti galimybes, neiškeliame savaime suprantamų dalykų? Juk liberalių pažiūrų žmogui prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, savarankiškai mąstyti yra visiškai natūralūs dalykai. Tačiau atsakymas į šį klausimą mums atėjo metų pradžioje – su pandemija, kai staiga gyvenime tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje drastiškai pasikeitė. Akivaizdūs dalykai pasidarė migloti, iš inercijos veikę procesai – sustojo. Pasaulis pasikeitė ir greta tokių įprastų žodžių kaip „pandemija“, „karantinas“, vis dažniau ėmė skambėti ir „galimybė“. Taigi, galimybė yra pozityvi krizės pusė. Tačiau reikia mokėti jomis pasinaudoti, neužtenka turėti. Tik taip įmanoma eiti į priekį“, – kalbėjo politikė.

Kokios visuomenės siekia Liberalų sąjūdis? „Visų pirma norime atviros ir tolerantiškos visuomenės. Pagrindinis valdžios tikslas turėtų būti nuoseklumas. Ji turi kurti lygiateisiškumo principu, sveiku protu paremtas taisykles“, – kalbėjo partijos lyderė.

Savo vizijoje liberalai išskyrė 5 pagrindines Lietuvai sritis. Pirmiausia tai sveika sveikatos apsauga, prieinama kiekvienam ir pasirengusi suteikti paslaugas, kurių reikia.

Antroji sritis – žalia Lietuva su inovatyvia ir gamtai draugiška ekonomika. Liberalai įsitikinę, kad, nors Lietuva nediktuoja globalių tendencijų, gali eiti koja kojon su jomis.

Žmogaus teisės – dar viena partijos vizijoje suformuluota prioritetinė sritis. „Esame įsitikinę, kad apgintas ir laisvai kuriantis žmogus yra saugios valstybės pagrindas ir garantas. Mūsų tikslas – kad Lietuvoje būtų kuo daugiau savarankiškų, kuriančių žmonių, kurie pasitiki valstybe, nes valstybė pasitiki jais ir suteikia jiems galimybes“, – kalbėjo partijos lyderė.

Švietimas: pokyčių būtinybę mato visose ugdymo įstaigų grandyse

Dar viena vizijoje akcentuojama sritis – švietimas. Būtent nuo šios temos prasidėjo LRLS programos pristatymas. Šią sritį ir liberalų pasiūlymus pristatė partijos vadovė. Anot jos, pagrindinis tikslas – ugdyti laisvei pasirengusį žmogų. Kad tai būtų pasiekta visuose ugdymo lygmenyse, liberalai kelia tris pagrindinius tikslus: įvairovę, laisvę veikti ir galimybes kiekvienam.

LRLS žada užtikrinti kokybišką ikimokyklinį ugdymą kiekvieno vaiko gyvenamojoje vietovėje. Tuo tikslu ketinama liberalizuoti darželių steigimo tvarką, atsisakant bereikalingų biurokratinių reikalavimų – taip bus sprendžiamas vietų darželiuose trūkumas. Bus siekiama didinti ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbančių pedagogų darbo užmokestį, sudarant galimybes tobulėti.

Kalbėdama apie mokyklas, V.Čmilytė-Nielsen akcentavo neišnaudotas nuotolinio mokymosi galimybes. Geografiškai nutolusios klasės nuotoliniu būdu gali kartu dirbti ir taip paįvairinti mokymosi procesą.

„Mokysime moksleivius būti atsakingus už mokymąsi, plėsime nuotolinio mokymosi galimybes, IT kompetencijas – kompiuterinio raštingumo vaikus mokysime nuo pradinių klasių. Taip pat bus ugdomas jų psichologinis atsparumas – vaikai bus skatinami nebijoti daryti klaidų“, – su švietimu susijusius tikslus vardino liberalė.

Dar vienas ambicingas tikslas, susijęs su švietimu, – suteikti savarankiškumą mokykloms. Jose mokytojai galės atskleisti savo kūrybinius sugebėjimus, sulaukti savalaikės pagalbos. Nebus užmiršta ir vadybos sritis – liberalai žada motyvacinį paketą mokykloms.

„Mokykloms suteiksime daugiau galių siekti rezultatų“, – žadėjo V.Čmilytė-Nielsen.

Mokinių pasiekimus daug lemia mokytojai. Taigi, dar vienas liberalų tikslas – kad pedagogu taptų gabiausi moksleiviai. Todėl bus siekiama didinti mokytojų atlyginimus ne mažiau nei 1,5 vidutinio šalies atlyginimo, taip pat gerinti darbo sąlygas: mažinti biurokratiją, mokinių klasėse skaičių ir pan.

„Raginsime žmones iš kitų profesijų ateiti skirtingais keliais ir būdais į mokytojo profesiją. Didinsime mokyklose dirbančių žmonių kartų įvairovę“, – tai dar keletas idėjų, kurioms įgyvendinti liberalai turi konkrečius pasiūlymus.

Kalbėdama apie neformalųjį ugdymą partijos vadovė priminė, kad 2015 m. liberalų iniciatyva įvestas neformaliojo ugdymo krepšelis. Ateities tikslas – kad jis būtų ir vasarą. Tokiu būdu „krepšelį“ būtų galima panaudoti stovykloms. Be to, liberalai ketina siekti, jog „krepšelius“ galėtų gauti ir jaunesni vaikai – nuo 2 m. Programoje numatyta, kad tokie krepšeliai turėtų pasiekti ne mažiau nei 85 proc. Lietuvoje gyvenančių vaikų.

Pokyčių žadama ir aukštojo mokslo srityje. Pristatydama pagrindinius tikslus, partijos lyderė atkreipė dėmesį ir į pasaulines tendencijas – Lietuvoje turėtų būti sudarytos sąlygos žmonėms grįžti į mokslus ir pagilinti savo kompetencijas arba pakeisti profesiją bet kuriame savo gyvenimo amžiuje, karjeros etape.

„Manome, kad kokybiškos studijos ir tarptautinis aukštųjų mokyklų konkurencingumas labai susijęs su investicijomis į mokslą. Dabar jos labai kuklios, lyginant su ES vidurkiu. Mokslininkų atlyginimų proporcija per mažai priklauso nuo tyrimų, labai stipriai siejama su studijų finansavimu. Mes įsipareigojame, kad iki kadencijos pabaigos finansavimas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai pasieks ne mažiau kaip 1,5 proc. nuo BVP“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Ekonomika: planuose – GPM ir PVM mažinimas, savivaldybių obligacijos

Kokią šalies ekonomiką ateinančius ketverius metus ir toliau mato liberalai? Apie tai, kokie darbai ir vizijos numatytos šioje srityje pasakojo Simonas Kairys.

„Pagrindinė liberalų akcentuojama vertybė – pasitikėjimas laisvu, kuriančiu, versliu, atsakingu žmogumi. Mums privati iniciatyva yra gerbtina, o ne įtartina. Pandemijos metu Vyriausybė viena ranka lyg duoda gelbėjimosi ratą, kita ranka – įtaria, kontroliuoja“, – sakė S.Kairys, jis pridūrė, jog paradoksalu, kad STT šiuo metu didžiausią tyrimą atlieka dėl Vyriausybės atliktų viešųjų pirkimų.

Perėjęs prie konkrečių programos pasiūlymų, liberalas pristatė partijos planą per ketverius kadencijos Seime metus GPM sumažinti iki 15 proc. Jis teigė, kad liberalai puikiai suvokia, jog GPM yra labai svarbus savivaldybėms. Todėl mažinant GPM lygiagrečiai būtų numatyti kompensaciniai mechanizmai savivaldybėms.

„GPM mažinimas neturėtų ir nevyks savivaldybių sąskaita“, – užtikrino ekonomikos programos dalį pristatęs S.Kairys.

Dar vienas mokesčių pokytis, kurį žada liberalai, PVM – jį norima mažinti iki 5 proc. būtiniausiems maisto produktams. Pagrindinis tikslas, anot S.Kairio, kad bent perpus sumažėtų apsipirkimų ne Lietuvoje skaičius. Statistika rodo, kad pernai lietuviai apsipirkdami svetur išleido 360 mln. Eur. Ši suma, liberalo teigimu, siekia pusę tos, kurios reikėtų, norint padidinti pedagogų atlyginimus.

Kalbėdamas apie Lietuvą, S.Kairys pastebėjo, kad mūsų šalis ekonomiškai evoliucionuoja Airijos pavyzdžiu.

„Ateina užsienio investuotojai, žmonės turi vis daugiau drąsos kurti savo verslą, startuolius. Mes norime sujungti šiuos dalykus: todėl sieksime per kadenciją pritraukti ne mažiau kaip 100 tiesioginių užsienio investuotojų projektų. Be to, sieksime, kad po 4 metų kadencijos startuolių skaičius Lietuvoje padidėtų dukart ir siektų 4000“, – kalbėjo S.Kairys.

Savo programoje liberalai yra numatę ir skatinimo priemones žmonėms, praradusiems darbus, bet norintiems kurti savo įmonę ar dirbti pagal individualios veiklos pažymą.

„Reikia drąsinti žmones nebijoti imtis iniciatyvos patiems. Taigi, siūlome, kad asmuo, kuris prarado darbą, bet imsis individualios veiklos ar steigs įmonę, pusmetį gaus kas mėnesį po 500 Eur“, – pažymėjo LRLS partijos narys, kandidatuojantis Kaune.

LRLS dažnai kalba apie mokesčių mažinimą. O iš kur surinkti juos? Pasak S.Kairio, tai galėtų garantuoti savivaldybių leidžiamos obligacijos, iš kurių gautos lėšos leistų finansuoti savivaldos projektus. Tai svarbu ir kalbant apie didesnį savivaldybių vaidmenį ir regionų politiką.

Jis akcentavo ir dar vieną svarbų tikslą – kryptingą siekį Lietuvai tapti žaliosios ekonomikos rinkos žaidėja.

„Milijardais dabar tiesiog lyja iš dangaus. Bet svarbu tai, kad reikia nepavėluoti žaliosios ekonomikos link judantį traukinį. Gautas lėšas turime nukreipti ne į pravalgymą, bet į ateitį, inovacijas“, – sakė S.Kairys.

Sveikatos apsauga: stiprins pirminę sveikatos grandį ir stipriausias ligonines

Sveikatos apsaugos srityje siūlomus pokyčius pristatęs Vytautas Tamošiūnas pradėjo nuo konkretaus pavyzdžio. Pasak jo, dabartinė sveikatos apsaugos Lietuvoje situacija atrodo kaip e-sveikatos sistema.

Viena iš LRLS programoje numatytų tikslų – iki 2022 m. užtikrinti sklandų e.sveikata sistemos veikimą, visiškai atsisakant popierinių kortelių. Anot V.Tamošiūno, ši sistema geriausiai atspindi visą Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą, kurioje akis bado aplaidumas.

Ką pirmiausia reikėtų padaryti? Pasak liberalo, kalbant apie konkretų e-sveikatos pavyzdį, pirmiausia reikėtų paskirti atsakingą žmogų, atlikti auditą ir išsiaiškinti: tobulinti e-sveikata sistemą ar kurti naują.

„Mūsų tikslas, kad Lietuvos sveikatos sistema taptų pavyzdžiu kitoms šalims ir būtų vertinama kaip viena geriausių ES. Dabar pagal kai kuriuos kriterijus esame tik 2–4 vietoje nuo galo“, – sakė liberalas.

Paradoksalu: į medicinos studijas sustoja gabiausi moksleiviai. Vadinasi, dabar gydytojams, slaugytojams nesuteikiama galimybė parodyti savo sugebėjimų.

Liberalų programoje numatyta kurti kokybišką sveikatos apsaugą, prieinamą visiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tai užtikrinti ketinama reformuojant gydymo įstaigų tinklą.

„Dabar yra taip, kad didžiosios ligoninės – per didelės. Mažos – per mažos. Dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad po pertvarkos liks tik 5 ligoninės. Ne. Pvz., Marijampolės ligoninė. Turime tokias įstaigas sustiprinti taip, kad paslaugų kokybė prilygtų Kauno ir Vilniaus ligoninėse. Tuo metu aplinkinėse ligoninėse stiprinsime pirminės sveikatos centrus. Šeimos gydytojai turi atlikti vieną iš svarbiausių vaidmenų. Pirminei sveikatos grandžiai dabar skiriama vos 17 proc. lėšų nuo privalomojo sveikatos fondo. Mūsų tikslas šį procentą padidinti iki 25 proc.“ – sakė V.Tamošiūnas.

Aplinkosauga: daugiau galimybių gyventi tvariai, žada pokyčių ir miškų savininkams

Aplinkosaugos sričiai liberalų programoje skirtas idėjas pristatė Simonas Gentvilas. Pasak jo, esminis tikslas – palikti Lietuvą tokią pačią gražią ir švarią ateities kartoms, kokią esame paveldėję iš protėvių. Kad tai būtų pasiekta, numatyti konkretūs tikslai ir priemonės.

Liberalai sieks sukurti galimybę kiekvienam šalies piliečiui tapti klimatui neutraliu piliečiu. Paprastai kalbant, tai galimybė gyventi darnoje su gamta, neeikvojant daugiau išteklių nei reikia, puoselėjant antrinį žaliavų panaudojimą ir pan. Tačiau, anot S.Gentvilo, gyventojai ne visada turi galimybę rinktis tvarų gyvenimo būdą – jie priklausomi nuo valdžios.

„Liberalai pasižada eiti keliu į aplinką, kurioje kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų pasirinkti gyvenimo būdą, kuris nesikryžmina su ateities kartomis ir nepaima iš jų“, – sakė politikas.

Vienas iš konkrečių programos tikslų – depolitizuoti miškų valdymą, grindžiant jį mokslu. Atskiras tikslas – padidinti miškingumą iki 35 proc. Programoje numatyta ir tai, kad privatiems miško savininkams galės būti suteikta daugiau teisių ir galimybių.

„Pastaruoju metu ši sritis buvo labai nestabili. Mes pažadame stabilumą, apsaugoti bioįvairovei svarbius miškus. Privatiems savininkams leisti naudotis miškais ne tik juos kertant, bet ir tiesti keliukus, statyti namuką. Bioekonomika yra ateitis. Iki 2050 m. viskas, kas gaminama iš naftos, bus pakeistas biomasės produktais. Todėl mes Lietuvoje turime surasti dialogą. Čia – didysis mūsų šansas. Dabar esame priklausomi nuo importinių žaliavų. Galime tai pakeisti“, – kalbėjo S.Gentvilas.

Žmogaus teisės: esminis tikslas – užtikrinti saugų ir orų gyvenimą Lietuvoje

Liberalų sąjūdžio programos tikslus, susijusius su žmogaus teisių apsauga, pristačiusi Edita Rudelienė pažymėjo: žmogus turi jaustis saugus savo valstybėje.

„Žmogaus teises gerbianti visuomenė – nacionalinio saugumo prioritetas – tai vienas iš programoje įvardintų tikslų“, – kalbėjo liberalė, pridūrusi, jog nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuva šioje srityje padarė daug. Tačiau sritis – be galo plati. Be to, kyla vis naujų iššūkių, kuriuos būtina spręsti.

Liberalai žada auginti pagarbą žmogaus teisėms ir toleranciją skirtingumams.

„Lietuvą pastaruoju metu vis bando padaryti draudimų ir suvaržymų šalimi. Valstybė negali mūsų kontroliuoti, kaip gyvensime. Liberalai planuoja atšaukti neprotingus draudimus. Labai svarbus kontaktas su emigrantais – įteisinta dviguba pilietybė, asmenvardžių rašymas originalia kalba“, – kalbėjo politikė.

Atskiras punktas programoje skirtas lyčių lygybei ir lyčiai neutralios partnerystės teisiniam statusui. „Ne valstybės reikalas, kokioje šeimoje žmogus nori gyventi. Kiekviena šeima yra vertybė“, – pabrėžė liberalė.

Pasak E.Rudelienės, liberalai žada ir daugiau galimybių šeimoms, kurios augina vaikus.

„Sieksime, kad žmonės galėtų derinti darbą ir šeimas. Kursime daugiau vietų ikimokyklinėse įstaigose, sieksime, kad darbdaviai sudarytų lankstesnius darbo grafikus, būtų sudarytos sąlygos nuotoliniam darbui“, – sakė politikė.

Dar vienas tikslas – užtikrinti, kad motinystės ir tėvystės atostogų trukmę būtų galima pasirinkti, priklausomai nuo šeimos aplinkybių ir poreikių.

Programoje numatyti pokyčiai ir bausmių skyrimo tvarkoje. Liberalai sieks pažeidimams adekvačių bausmių.

Atskiras dėmesys – smurto artimoje aplinkoje problematikai. Esminis tikslas – realus smurto atvejų sumažėjimas.

Užsienio politikoje – daugiau galių Vyriausybei ir atnaujintos partnerystės su Lenkija bei JAV

„Lietuvos užsienio politikos jau nėra daugiau kaip 10 metų – turime tik protokolinę diplomatiją, be turinio. Gali būti, kad Lietuva jos neturės niekada. Viltis – kad į valdžią ateis tos politinės jėgos, kurios Vyriausybė imsis iniciatyvos ir vietoje butaforijos atkurs realią užsienio politiką Europoje“, – pristatydamas LRLS programos tikslus užsienio politikos srityje sakė Raimundas Lopata.

Pasak jo, pagrindinis tikslas – sustiprinti Vyriausybės vaidmenį užsienio politikoje, kaip tai numatyta Konstitucijoje. Greta šio tikslo, liberalai savo programoje aptaria ir Ukrainos vientisumo, Astravo atominės elektrinės saugumo, realios partnerystės su JAV, Lenkija klausimus ir numato priemones, kaip pasiekti užsibrėžtus tikslus.

Krašto apsauga: Lietuvai reikia motyvuotos ir gerai ginkluotos kariuomenės

Krašto apsaugos temą apžvelgęs Egidijus Papečkys pabrėžė, jog liberalai siekia, kad Lietuva turėtų motyvuotą ir gerai ginkluotą kariuomenę, kuri, nors ir būdama maža, bet būtų stipri.

„Tam reikalinga pirmiausia karinė technika. Šiandien Lietuvai tebetrūksta jos, taip pat ginklų, kad pasiektume NATO standartą. Tačiau mūsų siekis ir tai, ką mes pasižadame: kariuomenę paversti pajėgia jėga, kuri atgrasys agresorių ir bus paremta ryžtinga piliečių valia priešintis“, – kalbėjo liberalas. Lėšos turėtų būti skiriamos stiprinti ne tik prieštankiniam, oro gynybos pajėgumui. Labai svarbu, anot E.Papečkio, yra mobilumas, ryšiai, informacinis laukas. Labai svarbus dalykas – karių apsauga: šarvuotos mašinos, aktyvi apsauga.

„Mūsų tik 3 mln., todėl privalome branginti kiekvieno savo kario sveikatą ir gyvybę“, – kalbėjo politikas. Anot jo, kariuomenei labai svarbu turėti rezervą. Jame esantis karys neturi būti tik „skaičiukas“. Svarbu sukurti tokią sistemą, kurioje būtų gerai parengti ir nuolat įgūdžius atnaujinantys rezervo kariai.

Savo programoje liberalai atkreipia dėmesį ir į tai, jog būtina toliau stiprinti savanorišką gyventojų integraciją į šalies gynybą. T.y. skatinti žmonių įsitraukimą į dvi sėkmingai gyvuojančias organizacijas – Šaulių sąjungą ir Savanorių pajėgas.

LRLS programoje numatyta ir toliau remti Lietuvos partnerystę NATO, taip pat konstruktyvias ES saugumo iniciatyvas. Kalbant apie strategines partnerystes, liberalai prioritetu mato Ukrainą, Sakartvelą ir Moldovą. Jiems žada padėti priartėti prie NATO standartų.

Viešasis sektorius: žadami esminiai pokyčiai

Pasak Eugenijaus Gentvilo, viešasis sektorius – sritis, visada kėlusi ir tebekelianti daug diskusijų. „Biurokratija pastaraisiais metais plečiasi ir niekada dar nebuvo tokia didelė. Tai – neefektyvu ir turi būti taisoma“, – sakė liberalas. Anot jo, liberalai sieks per ateinančius ketverius metus efektyvinti valstybės tarnybos darbą, padaryti ją patrauklią ir tarnaujančią žmonėms.

„Kiekvienos valstybinės institucijos uždavinys turi būti tarnauti žmogui. Mes negalime turėti institucijų, kurios gyvena dėl savęs, yra žmogui sunkiai prieinamos ir užsiima žmogui sunkiai suprantama veikla“, – pabrėžė E.Gentvilas.

Kaip išeitis galėtų būti duomenų, esančių skaitmeninėje erdvėje, atvėrimas visuomenei. Programoje skelbiama, kad liberalai sieks, jog Lietuva taptų atvirų duomenų politikos pavyzdžiu.

„Prieš 20 metų kalbėjome apie „vieno langelio“ principą, kad žmogus atėjęs į instituciją iš karto gautų visą reikalingą informaciją vienoje vietoje. Šiandien visa tai galima atlikti elektroninėje erdvėje, atveriant viešojo sektoriaus institucijų duomenis“, – sakė liberalas.

Anot jo, tai ne tik padėtų išvengti biurokratijos, bet ir padidintų visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis.

Dar vienas iš programos tikslų – pasiekti, kad valstybės tarnyba taptų patrauklia darbo vieta, į kurią pretenduotų geriausi savo srities specialistai.

Kitas dalykas, kurį ne kartą akcentavo liberalai, įtraukę ir į prioritetų programoje sąrašą – savivaldybių savarankiškumo ir konkurencingumo stiprinimas.

E.Gentvilo nuomone, dabar savivaldybėms yra primetamos kai kurios funkcijos, kurios mažai finansuojamos centrinės valdžios. Tačiau neatiduodamos tos funkcijos, kurias liberalai reikalavo perduoti savivaldybėms jau šioje kadencijoje: tai teritorijų planavimo statybų inspekcijos ir nacionalinės žemės tarnybos funkcijos.

„Sieksime, kad tai būtų padaryta šioje kadencijoje, užtikrinant atitinkamą finansavimą“, – žadėjo liberalų senbuvis.

Liberalų sąjūdžio programos pristatymo gairės

https://www.facebook.com/15min/videos/757151911522900