fbpx

Liberalai teigia, kad išankstinės politikų nuostatos dėl merų statuso gali sugriauti Konstitucijos keitimo procesą ir šį klausimą svarstys su teisės ekspertais

LR liberalu sajudzio spaudos konferencija po pirmo Seimo rinkimu turo

Viešojoje erdvėje pasigirdus įvairioms nuomonėms dėl merų statuso keitimo, Liberalų sąjūdis kritiškai vertina išankstines politikų nuostatas šiuo klausimu. Liberalų nuomone, tarp politinių jėgų turi vykti derybos, o ne pirmalaikių nuostatų kova, kuri gali sugriauti jau pirmajame balsavime Seimo paremtus Konstitucijos keitimo procesus. Vieną pagrindinių vaidmenų šioje diskusijoje turėtų atlikti teisės ekspertai, kurių išvadomis ir reikėtų kliautis priimant politinius sprendimus, todėl jau rytoj Liberalų sąjūdžio frakcija susitiks su teisininkais aptarti savivaldybių merų teisinio statuso įtvirtinimą.

„Derybose turime būti atviri diskusijai. Tačiau praktika rodo, jog dabartinis savivaldos modelis funkcionuoja efektyviai ir yra tinkamas, todėl siekiant išvengti sumaišties savivaldoje pasidalinant atsakomybę, įteisinus tiesioginius merų rinkimus, modelis turėtų likti kuo labiau artimas dabartiniam“,teigia liberalas, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, buvęs Jurbarko rajono savivaldybės meras Ričardas Juška.

Kol Konstitucijos pataisa dėl tiesioginių merų rinkimų laukia antrosios priėmimo procedūros, Seime iš įvairių frakcijų atstovų specialiai sudaryta darbo grupė, kuri turi apsispręsti dėl mero funkcijų ir atsakomybių.

Liberalų sąjūdžio atstovų manymu, siūlymai įsteigti naują tarybos pirmininkų pareigybę pirmininkauti savivaldybių tarybų posėdžiams yra išties prieštaringi. Liberalų frakcijos narių nuomone, pirmiausia būtina įvertinti iki šiol veikusias praktikas ir įsiklausyti į savivaldybių gyventojų vertinimą, kuris tiesiogiai renkamų merų atžvilgiu yra išties pozityvus.

Pasak Liberalų frakcijos seniūno pavaduotojos, buvusios Trakų rajono merės Editos Rudelienės, būdamas savivaldybės vadovu tiesiogiai gyventojų išrinktas meras galėtų ir toliau pirmininkauti tarybai net ir nebūdamas jos nariu.

„Iki šiol Lietuvos savivaldybėse meras sudarė savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes, šaukė savivaldybės tarybos posėdžius, jiems pirmininkavo, pasirašė savivaldybės tarybos sprendimus bei posėdžių protokolus. Toks savivaldos modelis leido ne tik apibrėžti santykį tarp mero, administracijos ir tarybos bet ir užtikrino politinį stabilumą bei taupė savivaldybės biudžeto lėšas nesukuriant papildomų pareigybių“, – sako parlamentarė.

Liberalai nesutinka su naujų pareigybių įsteigimą siūlančių politikų kritika, jog tokiam modeliui prieštaraujančios partijos siekia išlaikyti savo statusą savivaldoje. E. Rudelienės teigimu, didesnis atsakingų pareigybių savivaldoje kiekis savaime nepagerins darbo kokybės, galimai sudarys sąlygas vidiniams nesusipratimams ir pertekliniam vadovų skaičiui ir tikrai neįneš daugiau demokratijos į savivaldybės valdymą, be to papildomai kainuos gyventojams.

Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos narių, visos partinės jėgos turi derėtis atsakingai, atsižvelgdamos į teisininkų ir visuomenės nuomonę.