Liberalai sutinka su didesnėmis bankų įmokomis į Indėlių fondą

Seimo liberalai skeptiškai vertina idėją įvesti fiskalines priemones, kad ir laikinas, prognozuojamam dar didesniam bankų antpelniui apmokestinti, tačiau sutinka su Lietuvos banko pasiūlymu rinkti iš bankų didesnes įmokas į Indėlių draudimo fondą. Šiuo metu bankai į fondą moka 0,1 proc. nuo indėlių sumos.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus trečiadienį Seime sakė, kad praėjusių metų bankų antpelniai „išeina už įprastinio bankų veiklos rezultatų“. „Panašiai nutiko energetikos srityje prieš pusmetį, kai vieni gavo didelius pelnus, o kiti vos sudūrė galą su galu. (…) Net jei ilgalaikiu laikotarpiu kintamosios palūkanos vis dėlto būtų pigesnis produktas už fiksuotąsias, daugybei žmonių tai buvo didžiulis siurprizas“, – Liberalų sąjūdžio frakcijai sakė G. Šimkus.

Seimo liberalai, įvertinę pluoštą Lietuvos bankų pasiūlymų, palankiai vertina pasiūlymą bankų klientams rinktis tuos finansinius tarpininkus, kurie siūlo jiems palankesnes ir patogesnes sąlygas.

„Girdėjome ir pasiūlymą, kad bankai su valstybe turėtų atsiskaityti didesniais mokesčiais. Vis dėlto bankams pelnus suneša ne valstybė, o jų klientai. Jeigu gauna bankas viršpelnių, jis gali atsiskaityti su savo klientais: didinti palūkanas už indėlius ir mažinti palūkanas už paskolas“, sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Pernai visų šalies bankų bendras pelnas sudarė apie 0,5 mlrd. eurų, šiemet jis gali būti du kartus didesnis. Anot Lietuvos banko, pagrindiniai ir toliau prognozuojamo bankų antpelnio veiksniai bus pajamos iš kintamų palūkanų portfelio dėl augančio EURIBOR, perteklinio likvidumo augant ECB indėlių palūkanoms, mažesnių išlaidų už indelius.

Lietuvos bankai valstybei moka 20 proc. sudarantį pelno mokestį.