fbpx

Liberalai: „Biudžetas ne tik padės pernešti sunkumus, bet ir susimąstyti apie ateitį“

  • Liberalai.lt
  • spalio 11, 2022
  • Aktualijos
Eugenijus Gentvilas

Seime pritarus kitų metų valstybės biudžeto pateikimui, parlamento liberalai sveikina Vyriausybės sprendimą subalansuoti kainų naštą tarp valstybės ir gyventojų bei tarp valstybės ir verslo.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo pastebėjimu, tiesioginio energetikos kainų kompensavimo proporcijos ir investicijų į ilgalaikius tvarius sprendimus dalis biudžete, papildant planą „Naujos kartos Lietuva“, sudaro sąlygas gyventojams ir verslui ne tik lengviau pernešti ateinančią žiemą, bet ir pasiruošti tvaresnei ateičiai.

„Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė visiems gyventojams palikti fiksuotą 24 ct/kW elektros kainą, rinkoje priaugusią dalies naštą prisiimant valstybei. Jeigu valstybė kompensuotų kainos skirtumą nuo šios ribos, tiek verslui, tiek gyventojams liktų mažiau motyvacijos taupyti: žmonės neieškotų taupių energijos vartojimo režimų, o įmonės turėtų mažiau noro investuoti į žaliąją energiją. Todėl Vyriausybė apdairiai pasirinko kompensuoti kainos dalį, atskaičiavus nuo 28 ct/kW bazės ir kartu įlieja dar daugiau investicijų į žaliosios energijos sprendimus“, – sako E. Gentvilas.

Švelninant energijos kainų augimo poveikį gyventojams, valstybės biudžete kitąmet numatyta 812 mln. eurų. Dalinamasi su verslu pusę elektros kainos augimo išlaidų, valstybė iki kitų metų kovo pabaigos skirs 446 mln. eurų.

2023 m. valstybės biudžetu numatomas atlyginimų ir pensijų augimas padengs infliacijos sukeltą pajamų nuvertėjimą. „Vyriausybė numato tris bendrojo vidaus produkto ir infliacijos dinamikos scenarijus. Šį rugsėjį metinė infliacija, palyginus su rugsėju pernai, toliau augo ir pasiekė 24,1 procento. Todėl niekas negali būti tikras, ar ir kitais metais metinė infliacija išsilaikys žemiau 10 procentų, kaip dabar prognozuojama sudarant šį biudžetą“, – mano E. Gentvilas.

Seimo nario pastebėjimu, valstybės skola kitąmet iš esmės nedidėja – jos dalis nuo BVP paaugs apie vieną procentinį punktą, iki 43 proc. „Paisydama Mastrichto kriterijų, valstybė drąsiai galėtų dar pasiskolinti. Tačiau reikia turėti mintyje, kad šįmet skolintis yra žymiai brangiau nei pernai, kai palūkanos buvo nulinės. Vadinasi, valstybė privalo apsiriboti“, – pabrėžia E. Gentvilas.

Savo ruožtu vertindamas kitų metų biudžetą Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas išskiria viešbučių ir restoranų lauktą PVM lengvatos (9 proc. vietoje 21 proc.) pratęsimą. Kartu parlamentaras abejoja, ar vertėjo iki 840 eurų didinti minimaliąją mėnesinę algą, užuot dar šiek tiek pakėlus neįmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

„Minimalios algos didinimas nuo 730 eurų iki 840 eurų lems 790 mln. eurų poveikį biudžetui bei papildomas sąnaudas ne pačius geriausias laikus išgyvenančiam verslui, nes įmonėse rasis daugiau atleidimų iš darbo. Vadinasi, geresnis būdas užtikrinant aukštesnes pajamas žmonėms būtų dar daugiau didinti NPD. Kad ir kaip būtų, NPD kilstelėjimas – jau trečią kartą šioje kadencijoje – 15,7 proc. yra sveikintinas, kad ir ne tiek, kiek liberalai pageidautų“, – pastebi A. Bagdonas.

Iš bendro 2,5 mlrd. eurų valstybės pagalbos priemonių verslui paketo Seimo nariui ypač vertas dėmesio atrodo valstybės pasiūlymas dalintis elektros kainos dalį ne tik su gyventojais, bet ir verslu, kuriam energijos kainų dydis lemia atitinkamas galimybes konkuruoti regione. „Toks balansas – tai ne aklas pinigų dalijimas labiausiai besiskundžiantiems, o sąžiningas būdas valstybei dalintis naštą su verslu“, – sako A. Bagdonas.