fbpx

KPPP planuose turi atsirasti ir kelių infrastruktūros plėtimo gairės

Aerial shot of a road surrounded by the forest at daytime - perfect for wallpapers

Susisiekimo ministras Marius Skuodis Liberalų sąjūdžio frakcijai pristatęs Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) pertvarkos planą pabrėžė, jog KPPP programos administravimo planas šiuo metu nėra pakankamai veiksmingas. Jo teigimu, planuojama savivaldybėms nustatyti pareigą pačioms parengti ir patvirtinti KPPP lėšų skirstymo tvarką, numatant kelių objektų prioritetines eiles trejų metų laikotarpiui. Liberalų sąjūdžio frakcija pritaria ministro siūlymams ir sutinka, kad suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms – būtina, tačiau įžvelgia ir tam tikras grėsmes.

Parlamentaras Jonas Varkalys pastebėjo, kad, KPPP lėšų panaudojimo aprašų, kelių tiesimo reglamento pakeitimai tęsiasi per ilgai, jo teigimu kuo greičiau reikia šalinti perteklinius biurokratinius reikalavimus, kurie sukelia daug nepatogumų tiek savivaldybėms, tiek gyventojams ar verslininkams.

„Nėra gerai, kai dėl autobuso stotelės, paviljono įrengimo, nuvažiavimo į ūkininkų laukus, nuvažiavimų į gyvenvietėse suprojektuotus kvartalus ir kitus iškylančius smulkius sprendimus, kuriuos, realiai, būtų galima priimti per mėnesį, jų priėmimas nusitęsia iki 2-3 metų“, – kalbėjo J. Varkalys.

Parlamentarą taip pat neramina klausimas ar nesumažės finansavimas savivaldybių kelių priežiūrai. Jis atkreipė dėmesį, kad pereinamuoju laikotarpiu – 2022 ir 2023 m. – Lietuva neturės galimybių pasinaudoti ES paramos lėšomis, todėl būtina ieškoti kitų papildomų finansavimo šaltinių, pvz. privačios partnerystės sutarčių pagrindu.  Jo teigimu, iš visų šešių iššūkių, kuriuos sprendžia Susisiekimo ministerija, svarbiausias “netolygus ir nepakankamas kelių finansavimas“.

„Audito ataskaitoje pažymėta, kad kasmet su ES parama buvo panaudota vidutiniškai apie 620 mln. eurų kelių priežiūrai ir remontui, o KPPP lėšos 2021 m. be ES finansavimo sudarė 531,612 mln. eurų. Kaip ir iš kur planuojama didinti finansavimą iki 800 mln. eurų, kurie bent padengtų kelių tiesimo darbų pabrangimą“, – nerimą išreiškė J. Varkalys.

Daug diskusijų kelia ir kelių infrastruktūros plėtros klausimai.  Į tai dėmesį atkreipusi Seimo narė Edita Rudelienė pažymėjo, jog finansavimą reiktų skirti ne tik kelių priežiūrai ir remontui, tačiau ir kelių tinklo plėtrai.

„Pavyzdžiui, Trakai sulaukia didelių srautų turistų iš Vilniaus, visos Lietuvos ir užsienio. Trakų rajonas smarkiai plečiasi, kuriasi nauji gyventojai, todėl nenuostabu, jog susidaro labai didelės automobilių spūstys Trakai – Vilnius kelyje. Kasdien spūstys būna skirtingose atkarpose, dažniausiai šalia Trakų Vokės, o šiltojo sezono metu, ypač savaitgaliais visas kelias virsta didele spūstimi. Jau seniai buvo kalbama ir apie Trakų aplinkkelio tiesimą. Trakų rajono savivaldybė savo ruožtu, visus namų darbus atlikusi, tačiau šis klausimas vis nukeliamas, nepriimant jokių sprendimų“, – pastebėjimus išsakė parlamentarė, ji pridūrė: „Planuojant išlaidas reikia atsižvelgti, jog, pavyzdžiui, Trakų rajonas yra prie Vilniaus, čia kuriasi daug gyventojų, sulaukiama turistų, dideli transporto srautai, todėl reikalinga ir atitinkama infrastruktūra”, – kalbėjo parlamentarė.

Naujuoju KPPP administravimo planu siūloma leisti savivaldybės pačioms spręsti, kokiems jų valdomiems keliams panaudoti šias KPPP lėšas. Vietinių kelių priežiūrai ir plėtrai siūloma skirti 33 proc. visų lėšų, o 67 proc. palikti valstybinės reikšmės kelių priežiūrai.