Kokia ateitis laukia kitakalbių mokyklų Vilniuje?

Trečiadienį Seimo lankytojų centre švietimo profesionalai diskutuos, kokias pasekmes sostinėje sukeltų tautinių mažumų ugdymo įstaigų uždarymas.

Anot diskusiją rengiančio Seimo Ateities komiteto pirmininko liberalo Raimundo Lopatos, sprendžiant iššūkius tautinių mažumų mokyklose, reikia vertinti ne tik švietimo kokybę, bet ir tokius kriterijus kaip socialinė įtrauktis bei miesto įvairovės puoselėjimas.

„Sprendimai uždaryti mokyklas turi būti priimti labai atsargiai. Į tokį procesą būtina įtraukti mokyklų bendruomenes, tėvus ir pedagogus, kad kiekvienas suvoktų tokios iniciatyvos padarinius“, – teigia R. Lopata.

Todėl švietimo profesionalai aptars skirtingus požiūrius ir ieškos išeičių, koks galėtų būti visuomenei aiškus ir priimtinas sprendimas tokiu jautriu tautinėms mažumoms klausimu. Šių metų pradžioje švietimo ministras Gintautas Jakštas pateikė pasiūlymą, kad šalyje palaipsniui būtų galima atisakyti ugdymo procesą rusų kalba organizuojančių mokyklų.

Pavyzdžiui, pagal strategijos „Vilniaus kraštas 2040“ duomenis, į lenkų tautinės mažumos mokyklas savo vaikus leidžiantys tėvai pastebi, kad jose pedagogai prastai kalba tiek lenkiškai, tiek lietuviškai. Anot strategijos, nė viena Lietuvos aukštoji mokykla nerengia pradinių klasių mokytojų lenkų kalba, o pedagoginę polonistiką studijuojantys studentai prastai išmano šiuolaikinę lenkų kalbą.

Diskusijoje apie kitakalbių mokyklų perspektyvą dalyvauja prof. R. Lopata, Vilniaus universiteto kultūrologas Darius Kuolys, buvęs žydų mokyklos direktorius Mišas Jakobas, Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos direktorė Daiva Briedienė, Kauno tarptautinės gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius.

Ši diskusija yra ciklo „Vilnius – milijoninis miestas“ dalis.